Primary objective of social work: social justice from rhetoric to practice through empowerment
Social Work
View Archive InfoField | Value | |
Title |
Primary objective of social work: social justice from rhetoric to practice through empowerment
Pagrindinis socialinio darbo tikslas: socialinis teisingumas. Per įgaliojimą nuo retorikos prie praktikos |
|
Creator |
Tuncay, Tarık
Erbay, Ercüment |
|
Subject |
Social justice; empowerment; social work
socialinis teisingumas; įgalinimas; socialinis darbas |
|
Description |
This article discusses the relationship between social justice and social work in a theoretical framework which is structured on the basis of the empowerment approach. It is emphasized that as an academic discipline and also a profession, the primary objective of social work is to promote social justice. Throughout the development process from beginning to this time, connectedness of social work with social justice is analyzed through critical thinking. In every practice setting, both psychosocial improvement and development focus on the micro level and social change and policy practice focus on the macro level, social work requires a paradigm change to ensure the objective of social justice. To satisfy this requirement, both in an individual's subjective life, and in the process of meeting the needs of large part of a society, the paradigm of empowerment mainly focuses on solutions rather than problems and sees people as actors in their own lives and solutions. Consequently, it is emphasized that in various practice settings, from individual, group, family level to societal and policy practice level, professional practices which are structured on the basis of empowerment approach, will directly serve to the objective of social justice.
Straipsnyje autoriai analizuoja socialinio teisingumo ir socialinio darbo santykį remdamiesi teorine įgaliojimo paradigma. Autoriai pabrėžia, kad socialinio darbo, kaip mokslinės disciplinos ir profesijos, pagrindinis tikslas turėtų būti socialinis teisingumas. Socialinio darbo vystymosi plėtros istorijoje buvo įvairiai interpretuojamas socialinio darbo ir socialinio teisingumo santykis. Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą būtina socialinio darbo paradigmų kaita: kiekvienoje praktikos vietoje greta psichosocialinės pagalbos mikro lygmens svarbu pabrėžti ir socialinių kitimų bei socialinės politikos makro lygmenį. Praktikoje individualus socialinis darbas ir socialinės politikos lygmuo dažniausia yra atskiriami. Autoriai teigia, kad šiuolaikinėje modernioje visuomenėje taip neturėtų būti. Siūlydami glaudžiau susieti šiuos du lygmenis autoriai analizuoja įgalinimo paradigmą, kuri nukreipta daugiau į sprendimus, o ne į problemas ir pripažįstanti žmones priimant sprendimus, kaip aktyvius savo gyvenimo formuotojus. Autorių manymu, nesvarbu ar socialinis darbas susijęs su individu, grupe, šeima, ar su visuomene, jei remiamasi įgalinimo paradigma, neišvengiamai pasiekiamas socialinis teisingumas. |
|
Publisher |
Mykolo Romerio Universitetas
|
|
Contributor |
—
— |
|
Date |
2014-04-04
|
|
Type |
info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion — — |
|
Format |
application/pdf
|
|
Identifier |
https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/1906
|
|
Source |
Social Work; Vol 7, No 3 (2008): Social Work; 87-95
Socialinis darbas; Vol 7, No 3 (2008): Social Work; 87-95 2029-2775 1648-4789 |
|
Language |
eng
|
|
Relation |
https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/1906/1723
|
|
Rights |
Copyright (c) 2014 Social Work
|
|