Relation of Practice and Theory in Government and Jurisprudention: Synergetic Paradigmus and its Philosophical Aspects
Public Policy and Administration
View Archive InfoField | Value | |
Title |
Relation of Practice and Theory in Government and Jurisprudention: Synergetic Paradigmus and its Philosophical Aspects
Teorijos ir praktikos santykis valdyme bei jurisprudencijoje: sinergetinė paradigma ir filosofiniai jos aspektai |
|
Creator |
Kanišauskas, Saulius
|
|
Subject |
synergetics; theory and fact; jurisprudention
— sinergetika; teorija ir faktas; jurisprudencija — |
|
Description |
All the sciences and even philosophical, ethic thinking and also practice are grounded by so called „line - thinking”, which is efective in only limited sphere and time as synergetic paradigmus born in the 20 century. Unfortunately propositions under „line thinking” influence gave miserable results as much in politics as in government. The article shortly deals with some paradoxical synergetic confirmities (regularities) and the first observed results and chances of their using in the prevention of crimes, goverment in connection with the problem of theory and practice. It is suggested to change „strategic planing” conception into „strategic thinking” concept which joins theory and practice most effectively. In conclusion, connect of theory and practice are visible in teleonomy of emergetic evolution of social processes which are expressed namely by „strategic thinking” as intentionality obeyed to the same synergetic laws.
Visas mokslas, net filosofinis, etinis mąstymas ir juo labiau praktika yra grindžiami vadinamuoju tiesiniu mąstymu, kuris, kaip parodė XX a. sinergetinė paradigma, yra efektyvus tik gana ribotoje erdvėje ir laike. Deja, daugumos sprendimų, padarytų veikiant tiesiniam mąstymui, rezultatai tiek politikoje, tiek valdyme, tiek jurisprudencijoje ir net mokslo raidoje buvo apgailėtini. Straipsnyje tai siejama su teorijos ir praktikos santykio problema, trumpai įvardijami kai kurie paradoksalūs sinergetiniai dėsningumai, jų panaudojimo nusikaltimų prevencijos, vadybos ir valdymo srityse galimybės, pirmieji stebėtini rezultatai. Strateginio planavimo koncepciją siūloma keisti strateginio mąstymo koncepcija, kuri teoriją ir praktiką sieja bene efektyviausiai. Daroma išvada, kad teorijos ir praktikos sąsajos yra regimos visuomenės bei jos struktūrų emergentinio evoliucionizmo teleonomikoje, kuri visuomeniniuose procesuose reiškiasi būtent strateginiu mąstymu kaip intencionalumu, beje, irgi paklūstančiu tiems patiems sinergetikos dėsniams. |
|
Publisher |
Mykolas Romeris University
|
|
Contributor |
—
— |
|
Date |
2014-07-19
|
|
Type |
info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion — — |
|
Format |
application/pdf
|
|
Identifier |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2535
|
|
Source |
Public Policy and Administration; Vol 1, No 2 (2002): Public Policy and Administration; 54-62
Viešoji politika ir administravimas; Vol 1, No 2 (2002): Public Policy and Administration; 54-62 2029-2872 1648-2603 |
|
Language |
ltu
|
|
Relation |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2535/2342
|
|
Rights |
Copyright (c) 2014 Public Policy and Administration
|
|