Record Details

The Profile of Social Entrepreneurs Working for Non-governmental Organizations

Social Sciences

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title The Profile of Social Entrepreneurs Working for Non-governmental Organizations
Nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių antreprenerių profilis
 
Creator Adomaviciute, Edita; Kaunas University of Technology
Janiunaite, Brigita; Kaunas University of Technology
Stuopyte, Edita; Kaunas University of Technology
 
Subject social entrepreneurship; social entrepreneur; non-governmental organization; social value
antreprenerystė; socialinė antreprenerystė; nevyriausybinės organizacijos; socialinė vertė
 
Description When searching for possibilities to solve social problems, social entrepreneurs who should implement social mission by not seeking personal wellbeing play a specific role. The essential aim of social entrepreneurship is creation of social value and public profit by attempting to conform to societal needs and problems in the ways, which do not provide profit either for a person or an organization. Social entrepreneurs perform most of their activities at non-governmental organizations (NGOs). The aim of the article is to answer the following questions: what features are characteristic of a social entrepreneur working for a NGO; what profile of a social entrepreneur working for a NGO is distinguished in real performance; how does the disclosed profile correlate with the theoretical model of a social entrepreneur?DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2766
Nuolatiniai pokyčiai, originalūs sprendimai, inovacijų kūrimas turi tapti bet kurios organizacijos veiklos pagrindu (Petuškienė, Glinskienė, 2011). Inovacijos nėra vien techninis ar technologinis, bet ir kompleksiškas socialinis procesas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina „minkštieji“ veiksniai, iš kurių svarbiausias – žmogiškasis potencialas: kūrybiškumas, novatoriškumas, antrepreneriškumas. Šiame straipsnyje koncentruojamasi į antrepreneriškumo reiškinį. Antrepreneris yra naujų galimybių ieškotojas ir jų įgyvendintojas, o galimybės slypi ne tik versle, kur svarbiausia siekti pelno, bet ir viešajame sektoriuje, kur antrepreneriai sprendžia socialines problemas (Židonis, 2008). Siekiant teigiamų ilgalaikių pokyčių, reikalingi žmonės, kurie supranta pamatines problemas ir turi aiškią viziją, kaip jas spręsti, kurie turi talentą suburti komandą ir drąsos eksperimentuoti bei kuriems labiau rūpi socialinių problemų sprendimas nei asmeninė nauda (Bornstein, Davis, 2010). Didėjantis supratimas, kad socialinių problemų mastas visame pasaulyje yra milžiniškas ir jos nebegali būti išspręstos vien tradicinėmis priemonėmis, skatina naujų galimybių paieškas, kurių imasi socialiniai antrepreneriai. Jie siekia dirbti visuomenės labui, spręsdami socialines problemas netradiciniais, kūrybiškais, inovatyviais, ilgalaikiais bei efektyviais būdais. Socialiniai antrepreneriai įžvelgia galimybes ten, kur kiti jų nepastebi ir įgyvendina sumanytas idėjas nepaisydami jokių kliūčių. Socialinių tikslų siekimas yra pagrindinis socialinės antreprenerystės išskirtinumas (Peredo, McLean, 2006). Socialiniai antrepreneriai veikia išskirtinai visuomenės labui (Thompson, 2002). Pasak Drayton (2011), socialinė antreprenerystė yra didelių socialinių pokyčių pasaulyje pagrindas. Socialiniai antrepreneriai ne tik suvokia ir konstruoja naujus socialinių problemų sprendimo modelius, bet savo idėjomis užkrečia kitus bei įgalina juos veikti visuomenės labui. Kaip teigia Borstein (2007), socialiniai antrepreneriai paankstina sisteminius pokyčius visuomenėje: jie keičia žmonių elgesio modelius ir suvokimą. Į socialinės antreprenerystės reiškinį gilinasi įvairūs mokslininkai: Bornstein (2007), Bornstein, Davis (2010), Gilmore, Gallagher, O’Dwyer (2011), Light (2009), Mair, Marti (2006), Noruzi, Westover, Rahimi (2010), Peredo, McLean (2006), Thompson (2002), Weerawardena, Mort (2006), Williams, K‘nIfe (2011). Socialinę antreprenerystę kaip procesą tyrinėja: Bessant, Tidd, (2011), Shaw, Carter (2007). Socialinių antreprenerių bendradarbiavimą analizuoja Drayton (2011). Socialinę antreprenerystę nevyriausybinėse organizacijose tyrė Badelt (1997), tačiau neaptikta tyrimų, analizuojančių socialinių antreprenerių charakteristikas, tik Hemingway (2005) tyrimas išryškino socialinių antreprenerių vertybes. Fillis, Rentschler (2010) gilinosi į kūrybiškumo svarbą antrepreneriškoje veikloje. Nors antreprenerystės ir socialinės antreprenerystės fenomenas sulaukia nemažai mokslininkų dėmesio, tačiau kol kas nepakankamai tyrimų koncentruojasi į nevyriausybinėse organizacijose (toliau – NVO) dirbančius socialinius antreprenerius. Kodėl svarbu tyrinėti būtent NVO veikiančius socialinius antreprenerius? Didžiąją daugumą savo veiklų socialiniai antrepreneriai vykdo būtent nevyriausybinėse organizacijose (Bygrave, Zacharakis, 2011). Pasak Badelt (1997), antrepreneriai dažnai įkuria naujas NVO ir jose koncentruojasi į socialinius pokyčius: naujų visuomenės poreikių identifikavimą bei naujų paslaugų teikimą, taip pat į organizacijos galimybes pasiūlyti naują (geresnę) teikiamų paslaugų kokybę. Socialinės antreprenerystės tikslas nevyriausybinėse organizacijose yra kurti novatoriškus, geresnius už prieš tai buvusius, socialinių problemų sprendimus (Gilmore, Gallagher, O’Dwyer, 2011), kitaip sakant, kurti socialinę vertę. Pasak Weerawardena ir Mort (2006), būtent socialinė antreprenerystė sudaro sąlygas NVO ne tik įgyvendinti savo socialinę misiją, bet ir pasiekti ilgalaikių tikslų. Kita vertus, NVO dirbant savanoriams, didesnė dalis iniciatyvų yra sėkminga todėl, kad savanoriai dažnai yra „arčiau“ tikrųjų žmonių poreikių, juos sugeba išgirsti ir suvokti (Thompson, 2002). Asmeniškai suvokdami socialinės problemos esmę bei jos sprendimo spragas, jie arba patys imasi iniciatyvos jas spręsti, arba pasiūlo naujų idėjų organizacijos vadovams. Taigi socialinės antreprenerystės fenomenas pirmiausia domina mokslininkus dėl šių probleminių klausimų: kokiomis charakteristikomis pasižymi nevyriausybinėse organizacijose veikiantis socialinis antrepreneris? Koks profilis būdingas nevyriausybinėse organizacijose veikiančiam socialiniam antrepreneriui? Pirmoje straipsnio dalyje atskleidžiamas antreprenerystės ir socialinės antreprenerystės sampratų santykis. Antroje dalyje išskiriamos socialinio antreprenerio, dirbančio NVO, charakteristikos. Trečioje dalyje pagrindžiama atlikto empirinio tyrimo metodologija. Ketvirtojoje straipsnio dalyje, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, atskleidžiama NVO darbuotojų socialinės antreprenerystės charakteristikų raiška, o penktoje dalyje pateikiamas nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių antreprenerių profilio modelis. Straipsnyje daromos šios esminės išvados: Socialinė antreprenerystė yra procesas, kurio metu socialinis antrepreneris, siekdamas socialinių pokyčių, atpažinęs galimybę, kurios nepastebėjo kiti, tinkamai įvertindamas bei prisiimdamas visą galimą riziką ir unikaliai panaudodamas turimus ar pasiskolintus išteklius, sukuria socialinę vertę. Esminis skirtumas tarp antreprenerystės ir socialinės antreprenerystės išryškėja analizuojant  veiklos tikslus: socialinės antreprenerystės tikslas yra socialinės vertės kūrimas, o ekonominė vertė tampa šalutiniu produktu, padedančiu įgyvendinti idėjas. Vertinant socialinių antreprenerių, dirbančių NVO veiklos specifiką, mokslinės literatūros analizės metu išskirtos šios esminės charakteristikos: bruožai - kūrybiškumas, proaktyvumas, pasitikėjimas savimi, tolerancija, santūrumas, moralinis tvirtumas ir empatija; gebėjimai - galimybių pastebėjimas, inovatyvi veikla, gebėjimas inicijuoti, valdyti ir įgyvendinti socialinius pokyčius, pritraukti išteklius bei juos valdyti, apskaičiuoti ir valdyti riziką; žinios – socialinių problemų suvokimas, rizikos, pokyčių ir finansų valdymo, projektinės veiklos, politikos ir įstatymų žinios, nuolatinis mokymasis; požiūriai - socialinių problemų sprendimas svarbesnis nei asmeninė gerovė, darbas gyvenimo prasmė, trumpas džiaugsmas pasiektu rezultatu – žvilgsnis į ateitį – ką dar reikia pakeisti?; motyvai - altruizmas, socialinės vertės kūrimas, visuomenės progresas; vertybės – visuomenės gerovė bei geresnio pasaulio vizija.Atliktas empirinis tyrimas parodė, jog socialines paslaugas teikiančiose NVO dirbantiems socialiniams antrepreneriams yra būdingi visi mokslinės literatūros analizės metu išskirti bruožai ir gebėjimai, taip pat tokie papildomi gebėjimai kaip laiko vadyba ir organizacijų vystymas. Informantams nebuvo būdingas požiūris, jog darbas yra gyvenimo prasmė, tačiau tyrimo dalyviai patvirtino visus išskirtus motyvus ir vertybes, kaip papildomą motyvą nurodydami juos supančios aplinkos įtaką veiklos pasirinkimui. Visi informantai akcentavo nuolatinio mokymosi svarbą bei politikos ir įstatymų žinias, neišskirdami socialinėms veikloms vykdyti reikalingų specifinių žinių poreikio. Nors socialinės vertės kūrimas yra veikla orientuota į visuomeninę naudą, stengiantis atliepti visuomenės poreikius ir problemas, tyrimas atskleidė, jog apklaustų NVO darbuotojų socialinė antreprenerystė pasireiškia ne tik kuriant socialinę vertę visuomenei, atrandant naujus ir efektyvius būdus socialinėms problemoms spręsti bei inicijuojant pokyčius šalies įstatymuose, bet ir rūpinantis privačių asmenų socialinės gerovės kūrimu. Sudarytas NVO dirbančių socialinių antreprenerių profilio modelis, kuriame pateikiamos esminės tyrimo metu atskleistos charakteristikos, kurių identifikavimas ir ugdymas leidžia vystyti socialinės antreprenerystės kompetencijas organizacijose bei tobulinti tokio pobūdžio specialistus rengiančių institucijų studijų programas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2766
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor —
—
 
Date 2012-11-15
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/Social/article/view/2766
10.5755/j01.ss.77.3.2766
 
Source Social Sciences; Vol 77, No 3 (2012); 17-29
Socialiniai mokslai; Vol 77, No 3 (2012); 17-29
 
Language en
 
Rights Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights; Articles 4-37.
Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.