Record Details

Entrepreneurship as the Basic Element for the Successful Employment of Benchmarking and Business Innovations

Engineering Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Entrepreneurship as the Basic Element for the Successful Employment of Benchmarking and Business Innovations
Antreprenerystė kaip pagrindinis geriausios praktikos metodo taikymo bei verslo inovacijų sėkmės veiksnys
 
Creator Petuskiene, Edita; Kaunas University of Technology
Glinskiene, Rasa; Kaunas University of Technology
 
Subject benchmarking; best practice method; entrepreneurship; business improvement; innovations
antreprenerystė; geriausios praktikos metodas; verslo tobulinimas; inovacijos
 
Description Innovation has become the base of the growth and competitiveness in the global economy. Every enterprise, endeavouring to survive and keep the necessary flexibility in a complicated economic latter-day situation has to be creative and innovative. Benchmarking can be taken as an expedient tool for the implementation of innovative and tried processes or methods in an organization. Unfortunately, this tool doesn 't come up with expectations, if it is employed by the ill-prepared organization, which is stick to conservatism, formalism and avoidance of risk. In other words, a special culture, stimulating changes, proactivenes is necessary for the successful results of the benchmarking use. Entrepreneurial enterprises distinguish themselves for their ability to tolerate risk and ambiguity, promote creativity, improvement and innovativeness. So, entrepreneurship can be described as the basic element for success in the process of the creation of innovations using benchmarking.The object of the article is entrepreneurship as the basic element for successful employment of benchmarking and business innovations. The purpose of this article is to stress the link between entrepreneurship and benchmarking by detecting entirely entrepreneurial abilities, which help to use benchmarking successfully in the activity of business innovations. The following methods were applied in this article: systematic and comparative analysis of scientific literature, which allowed to study entrepreneurship, innovations, benchmarking and their interrelationship; logical deduction method was useful and expedient trying to explain the main features, linking together entrepreneurship and benchmarking as the activities of innovations creation; inference generation.Applying the mentioned methods, the links among entrepreneurial management of the enterprise and benchmarking are educed. Primarily, big attention is paid to the entrepreneurship influence on the creation of innovations. This influence is analysing standing on the concise research of concepts, formulated by different authors. The similarity of innovative enterprise to entrepreneurial enterprise is examined too. After the consideration of entrepreneurship as the base of innovations' creation the benchmarking's possibilities to change, improve and innovate the enterprise are explored. Lastly, entrepreneurship as the enabler or successes factor of the benchmarking is presented.The conclusions. It can be noticed that the connection between the entrepreneurship and benchmarking is tight enough. Benchmarking can be analysed as entrepreneurial tool, because it enables to transform organizational processes, bring changes in the obsolete work's order and to create innovations. But it should be stressed that benchmarking's successful termination depends on the possibilities to invoke entrepreneurial thinking, because carrying the serving the purpose practice is not the simple process of copying. Obviously, that the substantial discernible and latent differences, existing among enterprises, demand creativity and flair to use attainments of others for their own organization 's improvement and innovations.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.220
Šiandieninė ekonominė situacija skatina verslą prisitaikyti prie sudėtingų veiklos sąlygų, patenkinti didėjančius aplinkos reikalavimus ir atremti laikmečio keliamus iššūkius. Siekiant išvengti lemtingų klaidų ir žlugimo, organizacijose turi būti taikomi nauji darbo metodai bei keistis požiūris tiek į savo veiksmus, tiek į kitų ekonominės sistemos dalyvių darbą. Nuolatiniai pokyčiai, tobulėjimas, originalių sprendimų paieška ir inovacijų kūrimas turi tapti organizacijos veiklos pagrindu.Antreprenerystė yra reiškinys, įgalinantis kurti inovacijas naudojantis ekstraordinarumu ir galimybėmis, kurios paprastai nematomos tradicinio verslo atstovams. Todėl antreprenerystės ir inovacijų sąvokos dažnai yra analizuojamos kaip labai glaudžiai susijusios ar net persiklojančios. Anterpreneriai įprastai apibūdinami, kaip pokyčių agentai, skatinantys organizacijas ne tik lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos, bet ir remiantis kuriamomis inovacijomis inicijuoti jos pasikeitimus. Tokiu būdu inovacijos pateikiamos kaip antreprenerio veiklos priemonė ir pagrindinis sėkmės veiksnys. Ieškodamas naujų galimybių tobulinti veiklą ar padaryti ją rezultatyvesnę, antrepreneris „griauna" egzistuojančią tvarką. Tai vadinama „kūrybiška destrukcija".Siekiant pabrėžti egzistuojantį ryšį tarp antreprenerystės ir inovacijų, galima pateikti daug bendrų savybių, siejančių antrepreneriškas ir inovatyvias organizacijas. Pirmiausia, tiek antrepreneriškos, tiek inovatyvios organizacijos apibūdinamos kaip orientuotos į nuolatinius pokyčius, užtikrinančius jų lankstumą, pagerinančias išlikimo rinkoje galimybes. Antrasis bendras abiejų tipų organizacijų bruožas yra gebėjimas kurti ir palaikyti pastovius informacijos kanalus tam, kad reikalinga informacija būtų gaunama ir paskleidžiama laiku, o organizacijų reakcija į pasikeitimus aplinkoje išliktų greita. Trečiasis inovatyvių organizacijų bruožas - komandinis darbas, leidžiantis išnaudoti darbo grupėje sinergiją ir atskirų jos narių potencialą, taip pat būdingas ir antrepreneriškoms organizacijoms. Akcentuotina, jog antrepreneris dažnai pateikiamas kaip lyderis, kuris geba ne tik pats aktyviai ieškoti organizacijos vystymosi galimybių, bet taip pat suvokia komandinio darbo pranašumus ir moka įkvėpti darbuotojus dirbti ir kurti drauge. Tam dažnai panaudojama organizacijos struktūros decentralizacija, ryškaus formalizmo, biurokratijos atsisakymas, aukštas rizikos bei nesėkmių toleravimo laipsnis t. y. įvairiomis priemonėmis bei būdais organizacijos nariams suteikiama autonomija ir skatinama jų iniciatyva. Šie aptarti antrepreneriškos organizacijos ypatumai yra pateikiami kaip vieni iš ryškiausių, analizuojant visas inovatyvias organizacijas. Kitaip tariant, kūrybiškumui bei iniciatyvai palankių sąlygų sudarymas yra labai svarbus norint išnaudoti turimų darbuotojų potencialą ir skatinant inovacijų kūrimą. Apibendrinant galima teigti, jog antrepreneriškų organizacijų sąvoka kai kuriais atvejais gali būti laikoma inovatyvių organizacijų sinonimu atsižvelgiant į šių organizacijų tipų bendrumą, panašumą. Ryškių tik kitokio pobūdžio sąsajų galima rasti analizuojant antreprenerystę ir geriausios praktikos metodą.Kartais progresyvūs organizacijos veiklos metodai gali būti aptinkami kitų sėkmingai veikiančių įmonių praktikoje. Tokiu atveju inovatyvi veiklos sistema, taikant geriausios praktikos metodą, gali būti perkelta į ją pritaikyti siekiančią organizaciją, pasirengusią mokytis, keistis ir siekti geresnių rezultatų. Geriausios praktikos metodas gali būti labai efektyvi priemonė siekiant patobulinti verslą ir sukurti inovacijas. Jis padeda išvengti nereikalingo laiko švaistymo kuriant tokius patobulinimus, kurie jau yra atrasti kitų įmonių pastangomis. Kitaip tariant, organizacijai nebereikia iš naujo „išradinėti dviračio". Be to, ji gali išvengti sunkumų, kylančių vertinant naujo modelio vertę ir naudą, kadangi ši nauda jau yra patikrinta ją išradusios įmonės. Tačiau tokiais geriausios praktikos metodo privalumais gali pasinaudoti ne kiekviena įmonė, priešingai, būtinos tam tikros vidinės organizacijos sąlygos norint sulaukti teigiamų geriausios praktikos metodo įgyvendinimo rezultatų.Yra išskiriamos tokios priežastys, lemiančios geriausios praktikos metodo taikymo, kuriant inovacijas organizacijoje, nesėkmes: inertiškas elgesys; organizacijos konservatizmas; menkas strateginės krypties žinojimas; menki gebėjimai; įsipareigojimo, atsidavimo ir valios trūkumas. Tad organizacija, norinti taikyti geriausios praktikos metodą, turi būti labai aktyvi ir ne tik reaguoti į aplinkos pokyčius, bet ir pati būti tų pokyčių priežastimi, atsisakydama tradicinio mąstymo bei veiklos inertiškumo ir paskatindama atsirasti naujus socialinius reiškinius, požiūrius, veiklos principus ir metodus. Atsižvelgiant į tai, jog geriausios praktikos metodo įgyvendinimas sietinas su pastovia naujovių paieška, organizacinio elgesio ir veiklos pokyčiais, jį pasirenkanti organizacija turi pasižymėti atsidavimu tobulėjimo tikslui, atkaklumu ir valia. Šios ypatybės yra labai reikšmingos taip pat siekiant adaptuoti kitų organizacijų praktikoje patikrintus metodus ar procesus. Šioje veikloje ypatingą ar net lemiamą vaidmenį turi organizacijos kūrybiškumas, t. y. atsižvelgiant į neišvengiamai egzistuojančius organizacijų skirtumus (kurie gali būti ypač ryškūs norint savo veikloje pritaikyti kitų pramonės šakų įmonių patirtį), naujų metodų ar procesų adaptavimo procesas negali būti vertinamas vien kaip paprastas kopijavimas ar imitavimas. Tad akivaizdu, jog organizacija sėkmingai pritaikyti geriausios praktikos metodą gali tik tuomet, kai yra pakankamai įžvalgi, lanksti, nebijanti rizikos ir kūrybinga. Kitaip tariant, inovacijų kūrimo procese taikant geriausios praktikos metodą yra būtinas antrepreneriškas mąstymas.Šio straipsnio objektas yra antreprenerystė kaip pagrindinis geriausios praktikos metodo taikymo bei verslo inovacijų sėkmės veiksnys.Straipsnio tikslas - išryškinti sąsajas tarp antreprenerystės ir geriausios praktikos metodo, aptariant antrepreneriškų organizacijų išskirtinius gebėjimus sėkmingai įgyvendinti geriausios praktikos metodą verslo inovacijų kūrimo procese.Straipsnio metodai: sisteminė ir palyginamoji mokslinės literatūros analizė, loginės dedukcijos metodas, išvadų generavimo metodas.Taikant minėtus metodus, išryškinamos sąsajos tarp antrepreneriško organizacijos valdymo ir palankesnių geriausios praktikos metodo taikymo galimybių. Pirmiausia straipsnyje didelis dėmesys kreipiamas į antreprenerystės įtakos inovacijų kūrimui analizę. Šį įtaka analizuojama remiantis glaustu sąvokų, pateikiamų įvairių mokslininkų darbuose, aptarimu bei panašumo tarp inovatyvių ir antrepreneriškų organizacijų pateikimu. Po to nagrinėjama geriausios praktikos metodo nauda skatinant organizacijos pokyčius, tobulėjimą ir inovatyvumą. Galiausiai straipsnyje antreprenerystė nagrinėjama kaip geriausios praktikos metodo įgalinimo priemonė iri sėkmės veiksnys.Straipsnio išvados. Pažymėtina, jog tarp antreprenerystės ir geriausios praktikos metodo yra glaudus ryšys. Geriausios praktikos metodas gali būti analizuojamas kaip antrepreneriška priemonė, nes ji įgalina transformuoti organizacinius procesus, paskatinti pasenusios darbo tvarkos pokyčius ir inovacijas. Tačiau pabrėžtina, kad geriausios praktikos metodo pritaikymo sėkminga baigtis priklauso nuo organizacijos galimybių remtis antreprenerišku mąstymu, kadangi pasiteisinusios praktikos taikymas nėra vien paprastas kopijavimo procesas. Akivaizdu, jog egzistuojantys skirtumai tarp įmonių (tiek aiškiai matomi, tiek tik numanomi) reikalauja kūrybiškumo ir išskirtinių gebėjimų norint kitų organizacijų pasiekimus panaudoti savo organizacijos patobulinimams bei inovacijoms.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.220
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor Kaunas University of Technology
—
 
Date 2015-04-14
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/EE/article/view/220
10.5755/j01.ee.22.1.220
 
Source Engineering Economics; Vol 22, No 1 (2011); 69-77
Inžinerinė ekonomika; Vol 22, No 1 (2011); 69-77
 
Language en