Darbuotojų suvokiami darbo produktyvumo veiksniai: banko aplinkos tyrimas
Social Sciences
View Archive InfoField | Value | |
Title |
Darbuotojų suvokiami darbo produktyvumo veiksniai: banko aplinkos tyrimas
Employee Perceived Factors of Labor Productivity: Evidence from Bank Enterprise |
|
Creator |
Zemguliene, Jolanta; Vilnius University
|
|
Subject |
—
labor productivity; employees’ perceived factors of labor productivity |
|
Description |
Šio tyrimo tikslas buvo išskirti personalo suvokiamus banko operacijų atlikimo produktyvumą nulemiančius veiksnius. Apibendrinus literatūrą, buvo identifikuotos žmogiškųjų išteklių vadybos bei organizacinės priemonės, kurios mokslinėje literatūroje interpretuojamos kaip vidiniai veiklos produktyvumo veiksniai. Vienas iš tokių plačios apimties gamybos sektoriaus organizacijų tyrimų buvo paskelbtas E.Appelbaum ir kolegų (Appelbaum, Bailey, Berg, Kalleberg, 2000). Autoriai atskleidė darbuotojų įgūdžių, paskatų tinkamai pritaikyti įgūdžius, darbuotojo dalyvavimo priimant sprendimus ryšį su organizacijos veiklos rezultatais. Buvo įrodyta, jog darbuotojų įgūdžiai ir dalyvavimas priimant sprendimus sudaro prielaidas organizacijos veiklos produktyvumui gerinti. Autoriai pasiūlė efektyvią žmogiškųjų išteklių vadybos sistemą, grindžiamą darbuotojų dalyvavimu organizacijos valdyme. Tačiau žmogiškųjų išteklių vadybos praktika paslaugų organizacijose ir materialiosios gamybos įmonėse skiriasi. Paslaugų organizacijoms būdingas kliento – darbuotojo ryšys nulemia poreikį tokių vadybos priemonių, kurios susiję su darbuotojų komunikacijos įgūdžių bei jų pritaikymo tobulinimu. Kliento – darbuotojo sąveiką tyrinėję J.L.Heskett ir kolegos (Heskett, Sasser, Schlesinger, 1997) pateikė įrodymų, jog patenkinti klientai turi poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu, o efektyvi vartotojo – darbuotojo sąveika prisideda gerinant darbuotojo veiklą atliekant darbo užduotis. Akademinėje literatūroje nėra gausu tyrimų, susijusių su veiksmingų žmogiškųjų išteklių vadybos praktikos aspektų specifinėje bankininkystės veikloje, paieška ir vertinimu. Vienas iš tokių tyrimų buvo F.Z.Frei ir kolegų (Frei, Harker, Hunter, 2000) atlikta banko veiklos analizė, kuria buvo siekiama atskleisti vadybos priemonių ryšį su banko veiklos rezultatais. Šių autorių nuomone, vadybos priemonių įtaką banko veiklos rezultatams nulemia tai, kaip veiksmingai vadybos priemonių pagalba banko operacijų procesams yra pritaikomi žmogiškieji, technologiniai ir kiti ištekliai. A.Bartel (2004) paskelbė mažmeninės bankininkystės veiklos tyrimo rezultatus, kurie įrodo, jog esama ryšio tarp darbuotojų pasitenkinimo mažmeninės bankininkystės organizacijoje taikoma žmogiškųjų išteklių vadybos praktika ir banko skyrių veiklos rezultatų. Daugelis autorių pripažįsta, kad vadovų ir administratorių pastangos sutelkiamos darbuotojų įgūdžiams plėtoti bei skatinti tuos gebėjimus pritaikyti darbe, tuo būdu kiekvienas darbuotojas, veiksmingai atlikdamas individualias užduotis, prisideda siekiant bendrųjų organizacijos veiklos rezultatų. Akademinėje literatūroje daugiau pabrėžiamas ne darbuotojų požiūris į veiklos rezultatus, o siekiama įrodyti, jog yra ryšys tarp poveikio ir rezultato, būtent, organizacijos veiklos rezultatai yra taikomų darbuotojų administravimo priemonių pasekmė. Vis dėlto, organizacijos, o ypač paslaugų organizacijos, veiklos rezultatą apsprendžia individualių darbuotojų veiklos rezultatų visuma. Darbuotojų požiūris į organizacijoje taikomas personalo administravimo priemones ir metodus atskleidžia ne tik šių priemonių veiksmingumą (ar darbuotojo atsakas toks, kokio administratorius tikisi), bet ir galimus rezervus organizacijos veiklai gerinti. Šis tyrimas išplečia mokslinėje literatūroje plėtojamą žmogiškųjų išteklių vadybos priemonių bei metodų poveikio organizacijos veiklos rezultatams diskusiją darbuotojų požiūrio į banko operacijų atlikimo produktyvumą lemiančius veiksnius vertinimu. Apibendrinus mokslinėje literatūroje pateikiamus žmogiškųjų išteklių vadybos veiksnius, aktualius veiklos produktyvumo požiūriu, buvo išskirti septyni veiksniai. Banko darbuotojų tyrimas apėmė tokius kintamuosius, kaip darbuotojų veiklos administravimo stilius, vadovų, kolegų, klientų komunikavimas, darbo aplinka, organizacijos klimatas, atlyginimas, personalo įgūdžiai, vidinė motyvacija. Darbuotojų veiklos administravimo stiliui apibūdinti buvo sudaryti 9 klausimai, darbo aplinkai apibūdinti – 6 klausimai, organizacijos klimatui apibendrintai charakterizuoti – 2 klausimai, komunikacijai tarp darbuotojų ir administratorių, tarp bendradarbių, vartotojų pasitenkinimui charakterizuoti – 7 klausimai, darbuotojų įgūdžiams apibūdinti – 3 klausimai, motyvacijai – 9 klausimai. Atsakant į darbuotojų apklausos anketos klausimus, banko darbuotojai vertino, kokią įtaką nagrinėjami organizacijos veiksniai bei darbuotojo vidinė motyvacija ir įgūdžiai turi darbo produktyvumui. Tyrime dalyvavo 102 kontakto zonos banko darbuotojai (51 proc. visų tiesiogiai klientus aptarnaujančių banko skyriaus darbuotojų), dirbantys banko skyriuose, esančiuose Vilniuje ir Vilniaus apskrityje. Siekiant išskirti darbo produktyvumo veiksnius, surinktiems duomenims analizuoti buvo panaudota faktorinė analizė (KMO kriterijaus reikšmė 0,644). Faktoriai išskirti pagrindinių komponenčių metodu. Duomenų tinkamumas faktorinei analizei įvertintas pagal kintamojo stebėjimų tinkamumo matą (MSA≥0,5), iš pradinio kintamųjų rinkinio pašalinti kintamieji, kuriems MSA<0,5. Išskirti tik tie faktoriai, kurių tikrinės reikšmės yra didesnės už 1. Tyrimo rezultatai atskleidė netikėtą rezultatą, jog atlyginimo, premijų kintamieji nėra reikšmingi banko darbuotojų atliekamų operacijų produktyvumo požiūriu. Šiems kintamiesiems MSA<0,5. Tyrimo rezultatai patvirtino nepiniginių skatinimo priemonių reikšmę siekiant banko darbuotojų veiklos produktyvumo. Pritaikius faktorinę duomenų analizę, buvo išskirti keturi veiksniai, kurie darbuotojų nuomone nulemia banko operacijų atlikimo produktyvumą. Personalo įgūdžių kintamieji koreliuoja su pirmuoju faktoriumi, kuris paaiškinamas tiesiogiai kaip personalo įgūdžių faktorius. Šio faktoriaus tikrinė reikšmė lygi 4,04 ir tai sudaro 33,7 proc. bendros visų kintamųjų dispersijos. Šis rezultatas atskleidžia tai, jog banko darbuotojų požiūriu personalo įgūdžiai reikšmingai įtakoja darbuotojo galimybes produktyviau atlikti pavestas užduotis. E.Appelbaum ir kolegų tyrimo (2000) rezultatais buvo pagrįsta išvada, kad darbuotojų įgūdžiai yra svarbi efektyvios žmogiškųjų išteklių vadybos sistemos dalis. Darbo aplinkos kintamieji - darbo proceso automatizavimas, operatyvus darbuotojams iškilusių techninių problemų šalinimas - koreliuoja su antruoju faktoriumi. Šis faktorius atspindi instrumentinį darbo procesų aprūpinimą, sudaro 15,3 proc. bendros visų kintamųjų dispersijos. Instrumentinio darbo procesų aprūpinimo faktorius, lemiantis klientus aptarnaujančių banko darbuotojų veiklos produktyvumą, lengvai paaiškinamas tuo, jog paslaugų teikime operacijoms atlikti pritaikius technologijas, darbuotojai įgalinami pavestas užduotis atlikti greičiau. Trečiasis faktorius stipriai susijęs su bendradarbių komunikavimo ir darbo vietos aprūpinimo kintamaisiais. Šis latentinis faktorius gali būti interpretuojamas kaip darbo vietos materialioji ir nematerialioji aplinka, jis sudaro 13,3 proc. bendros visų kintamųjų dispersijos. Banko darbuotojų nuomone, patogi ir funkcionali darbo vietos aplinka įtakoja paslaugos teikimo procesų efektyvumą. Darbuotojų atsakomybės ir vartotojų pasitenkinimo kintamieji stipriai susiję su ketvirtuoju faktoriumi, kuris gali būti apibendrintas kaip vidinės darbuotojų motyvacijos veiksnys, sudarantis beveik 10 proc. bendros visų kintamųjų dispersijos. Šis tyrimo rezultatas atskleidžia tai, jog darbuotojams suteikiama atsakomybė už jiems pavestų užduočių atlikimo rezultatus motyvuoja dirbti produktyviau, todėl, administruojant kontakto zonos darbuotojų veiklą, tikslinga yra išskirti darbuotojo užduotis ir atsakomybę. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino paslaugų vadyboje žinomo ryšio tarp vartotojo pasitenkinimo ir darbuotojo pasitenkinimo egzistavimą. Darbuotojo vidinę motyvaciją dirbti produktyviau skatina pasitenkinimas darbu, kylantis dėl pozityvaus darbuotojo – vartotojo komunikavimo. Personalo įgūdžių, instrumentinio darbo procesų aprūpinimo, darbo vietos materialiosios ir nematerialiosios aplinkos, vidinės darbuotojų motyvacijos faktoriai paaiškina didžiąją dalį, daugiau nei 72 proc. visos kintamųjų dispersijos.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1955
The aim of this study was to examine personnel self evaluated factors of productivity in the bank operation. A review of the literature enabled us to identify human resource management variables, which were included in a non-managerial bank employee’ attitude survey – supervisory style, communication from superiors, customers and peers, work environment, climate, remuneration and incentives and personnel skill and intrinsic motivation. Factor analysis of the response data suggested four factors of the bank operation’s labor productivity: skill, instrumental equipment of work processes, intangible and tangible work place environment, motivation, based on intrinsic motivation and customer satisfaction. Four factors explain almost 72 percent of the variance observed.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1955 |
|
Publisher |
Kaunas University of Technology
|
|
Contributor |
—
— |
|
Date |
2012-09-07
|
|
Type |
—
— |
|
Format |
application/pdf
|
|
Identifier |
http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/Social/article/view/1955
10.5755/j01.ss.76.2.1955 |
|
Source |
Social Sciences; Vol 76, No 2 (2012); 18-24
Socialiniai mokslai; Vol 76, No 2 (2012); 18-24 |
|
Language |
en
|
|
Rights |
Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights; Articles 4-37.
Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |
|