Record Details

Užsienio investicijų koncepcija pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo ir Lietuvos teisę

Social Sciences

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Užsienio investicijų koncepcija pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo ir Lietuvos teisę
Conception of Foreign Investment under Convention on the Settlement of Investment Disputes between States and Nationals of other States and Lithuanian Law
 
Creator Senavicius, Vytautas; Mykolas Romeris University
Talutis, Tomas; Mykolas Romeris University
 
Subject —
foreign investment; the ICSID Convention; Law on Investments; investor’s protection
 
Description Pagrindinis investicijų pritraukimo tikslas – ekonomikos augimas. Įvairios valstybės (tarp jų ir Lietuva), siekdamos pritraukti užsienio kapitalą, siekia užtikrinti, kad užsienio investuotojams būtų taikomas toks pat teisinis režimas kaip ir valstybės viduje veikiantiems verslininkams. Siekiant šio tikslo dar 1990 metais buvo priimtas pirmasis Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas. Vėliau šis įstatymas buvo kelis kartus tobulinamas, keičiamas nauja redakcija,siekiant užpildyti reguliavimo spragas, sudaryti kuo palankesnes sąlygas užsienio investuotojams. Dabartinio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis investicijas apibrėžia kaip pinigines lėšas ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintą materialų, nematerialų ir finansinį turtą, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Investicijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas investavimo objekto apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad investavimo objektu laikytinas ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas. Pažymėtina, kad Investicijų įstatyme pateiktas apibrėžimas yra gana platus, todėl Lietuva, sudarydama tarptautines sutartis dėl investicijų skatinimo ir investicijų apsaugos, dažnai nuo jo nukrypsta. To pasekmė - susitariančių šalių ūkio subjektų investicijoms galioja tarptautinėje sutartyje nurodyta formuluotė. Kylančius ginčus tarp užsienio investuotojo (investuotojų) ir Lietuvos Respublikos dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (investicinius ginčus) šalių susitarimu nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai, tarptautiniai arbitražai ar kitos institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad investiciniai ginčai taip pat sprendžiami atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių nuostatas, o investuotojas turi teisę kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (toliau - ICSID). Praktikoje nekyla abejonių, kad, pasirinkus alternatyvų ginčų sprendimo būdą, tarptautiniams investiciniams ginčams spręsti dažnu atveju pasirenkamas ICSID arbitražas. Tačiau pažymėtina, kad Konvencijoje dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo (toliau – ICSID konvencija) nėra konkretaus investicijų apibrėžimo. Remiantis ICSID konvencijos 25 straipsnio 1 dalimi, investicijų apsaugos sutarčių jurisdikcinės nuostatos reikalauja, kad ginčas būtų susijęs su investicijomis. Be kita ko, remiantis logine bei lingvistine ICSID 25 straipsnio analize, su investicijomis gali būti susijęs tik toks ginčas, kuris kyla dėl jau įvykdytų investicijų. Atsižvelgiant į itin dažnai cituojamą sprendimą Salini byloje (Salini v. Morocco, 2006) investicijos turėtų turėti šiuos pagrindinius požymius: 1) pakankamai ilgą su sutarties dėl investicijos vykdymo terminą; 2) pelno ir atitinkamai rizikos prisiėmimą investuojant; 3) esminį šalies įsipareigojimą (investicijos faktinis įvykdymas); 4) akivaizdžią investicijos naudą priimančiosios šalies vystymuisi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ICSID konvencijos preambulėje pažymima tarptautinio bendradarbiavimo ekonominiam vystymuisi būtinybė ir privačių užsienio investuotojų svarba šioje srityje. Taigi, ICSID prasme užsienio investicijos turi skatinti priimančiosios valstybės ekonominį vystymąsi ir plėtrą, apčiuopiamai prisidėti ne prie konkretaus verslo, tačiau bendrai – valstybės augimo. Pažymėtina, kad, anot daugelio autorių, nuo Salini byloje nurodytų taisyklių ICSID arbitražo praktikoje dažnai yra nukrypstama (Mortenson, 2011, p. 272-273; Manciaux S., 2008, p. 444-445). Pavyzdžiui, remiantis Salini kriterijais, finansinė priemonė, tokia kaip valstybės išleisti ne nuosavybės vertybiniai popieriai (obligacijos), ne visiškai atitinka investicijos sampratą pagal ICSID. Tačiau paskutinės tendencijos ICSID arbitražo praktikoje rodo, kad investicijoms į finansines priemones Salini kriterijai nėra taikomi. Tai akivaizdžiai parodo Abaclat byla (Abaclat, 2011), kurioje spendžiamas masinio ieškinio arbitraže galimumo bei valstybės išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių (obligacijų) priskirtinumo prie investicijų klausimas. Abaclat byloje arbitrai nusprendė, kad ICSID konvencija nedraudžia teikti masinių ieškinių. Taigi, šis sprendimas sudaro galimybę daugeliui investuotojų, kurie neturėjo galimybės kreiptis į ICSID arbitražą dėl didelių kaštų, tuo pasinaudoti. Be to, konstatuota, jog į ICSID konvencijos 25 straipsnio 1 dalies investicijų sampratą patenka bet kokios finansinės priemonės. Manytina, kad šis sprendimas turėtų sąlygoti panašių investicinių ginčų atsiradimą kitose ICSID konvencijos valstybėse. Manytina, kad, viena vertus, naudinga tai, kad finansinių priemonių laikymas investicija išplečia investicijų apsaugos apimtį pagal ICSID. Kita vertus, yra nuomonių, kad tokia ICSID sprendimų praktika apsunkintų operatyvaus valstybių skolų restruktūrizavimo galimybę (Waibel M., 2007, p. 715). Manoma, kad remiantis šia praktika valstybės, išleidusios valstybines obligacijas, negalės būti tikros, kad tokių skolų restruktūrizavimas nesukels atsakomybės pagal ICSID investicijų apsaugos taisykles. Tai, keltų grėsmę, kad valstybės atsakomybė būtų suabsoliutinama, kas prieštarautų ICSID arbitražo praktikai. Įvairių autorių nuomone, subjekto atsakomybė negali kilti be kaltės (Schreuer Ch., 2010, p. 6).. Taigi, ICSID prasme turėtų būti apsaugotas tik toks turtas, kuris prarandamas dėl tiesioginės valstybės kaltės.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1954
In the pursuit of economic development of Lithuania, capital is needed. To attract it, Lithuania is struggling to enhance the investment climate of countries through international and domestic legal instruments. The aim of this article is to analyze the conception of foreign investment. First of all, we analyze the scope of application investor’s rights and obligations under the Law on Investment of the Republic of Lithuania and also the conception of investment under the Convention on the Settlement of Investment Disputes. The third part of the article highlights the tendencies of recent international disputes on the matter.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1954
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor —
—
 
Date 2012-09-07
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/Social/article/view/1954
10.5755/j01.ss.76.2.1954
 
Source Social Sciences; Vol 76, No 2 (2012); 36-42
Socialiniai mokslai; Vol 76, No 2 (2012); 36-42
 
Language en
 
Rights Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights; Articles 4-37.
Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.