Record Details

Assumptions for Contracting in Local Self-Government Institutions

Social Sciences

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Assumptions for Contracting in Local Self-Government Institutions
Kontraktavimo prielaidos vietos savivaldos institucijose
 
Creator Kavaliauskaite, Violeta; Kaunas University of Technology
 
Subject contracting; organizational change; individual and institutional readiness for contracting; local self-government institutions; municipalities
—
 
Description The article analyses contracting in local self-government institutions. First, it introduces the concept of contracting and its development, then identifies factors and conditions that influence the readiness of local self-government institutions for contracting. Finally, the theoretically established assumptions for successful contracting are tested in the empirical study to reveal the peculiarities of contracting in Lithuanian municipalities. The assumptions for contracting in this article are established by forming the approach to contracting as an organizational change, whose success is dependent on readiness for that change, especially in the social environment with underdeveloped system of regulation and limited practices.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1952
Viešojo sektoriaus institucijų veikla dažnai yra kritikuojama dėl efektyvumo stokos. Siekiant padidinti veiklos efektyvumą iš privataus sektoriaus perimtas kontraktavimas ne tik iš esmės pakeitė daugelio valstybių valdžios kompetencijoje buvusių paslaugų teikimo pobūdį, tačiau šio naujo paslaugų teikimo būdo naudojimas taip pat atskleidė, jog imta susidurti su valdžiai visai naujais valdymo (vadybiniais) klausimais, kurių ji nebuvo numačiusi ir jiems nebuvo tinkamai pasirengusi, ir kurie lėmė tam tikras kontraktavimo nesėkmes (Lane, 2000). Apibendrinant užsienio šalių patirtį ir atliktus tyrimus, galima sakyti, jog viena iš pagrindinių priežasčių, susijusių su viešųjų paslaugų teikimo kontraktavimo būdu nesėkmėmis – tai viešosios institucijos pasirengimo kontraktavimui stoka. Jei užsienio šalyse viešojo sektoriaus reformos, įskaitant kontraktavimą, buvo pradėtos jau XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, Lietuvoje tai pradėjo atsispindėti politinių partijų programose tik nuo 2003 metų, o įgyvendinti buvo pradėta dar vėliau (Guogis & Gudelis, 2003). Be to, užsienio šalyse jau nuo 1995 metų imta pereiti prie viešojo ir privataus sektorių partneryste (VPSP) grįsto kontraktavimo modelio (Erridge, 2009), kai tuo tarpu Lietuvoje šis kontraktavimo modelis realiai pradėtas įgyvendinti tik nuo 2009–2010 metų, kai buvo priimti pirmieji teisės aktai reglamentuojantys VPSP. Teoriniame mokslo lygmenyje yra parengta nemažai mokslinių darbų, nagrinėjančių įvairias su viešojo valdymo reformomis susijusias problemas, tačiau viena gausiausių tyrimų kontraktavimo tema grupių yra susijusi su kontraktuojamų paslaugų efektyvumo ir kokybės nustatymu (Boyne, 1998; Johnston, 1996; Osborne & Gaebler, 1992; Domberger & Jensen, 1997; Pack, 1989; Poole & Fixler, 1987; Savas, 1987 & 2000; Siegel, 1999; Kakabadse & Kakabadse, 2001; Greene, 2002; Dilger, et al., 1997; Hodge, 2000; Sclar, 2000; Brudney, et al., 2005). Prie tyrimų kontraktavimo tema reikėtų priskirti ir tokius, kuriuose nėra naudojamas terminas „kontraktavimas“, tačiau nagrinėjamas kontraktavimo pasireiškimas per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (VPSP), t. y. šiuose tyrimuose kontraktavimas yra tiesiog įvardijamas kaip VPSP (McQuaid, 2010; Savas, 2000; Obrazcovas, et al, 2003; Gudelis & Rozenbergaitė, 2004; Zarco-Jasso, 2005; Flinders, 2005; Jamali (2004; Trafford & Proctor, 2006; Riege & Lindsay, 2006; Diamond, 2006; Jacobson & Choi, 2008; Greve & Hodge, 2010; Crosby, Bryson & Stone, 2010). Nors, siekiant išspręsti su kontraktavimo nesėkmėmis susijusius sunkumus, yra nuolat atliekami įvairūs tyrimai, tačiau kol kas nėra tyrimų, kuriuose būtų ne tik įvardijamos su kontraktavimu susijusios problemos, bet ir nustatomos bei pagrindžiamos prielaidos sėkmingam kontraktavimui. Ypatingai mažai tyrinėtas kontraktavimo procesas vietos savivaldos lygmenyje. Nepavyko rasti jokių tyrimų, kuriuose kontraktavimo procesai ir jų sklandus įgyvendinimas būtų analizuojami pasirengimo kontraktavimui (užtikrinant tinkamą individualų pasirengimą ir su kontraktavimu susijusių procesų valdymą) požiūriu. Ši sritis tarptautiniu mastu yra menkai ištirta, o Lietuvos kontekste – išvis netyrinėta. Todėl galima pagrįstai teigti, kad prielaidų sėkmingam kontraktavimui vietos savivaldos institucijose nustatymas ir pagrindimas yra aktuali mokslinė problema, kurios sprendimui ir skirtas šis straipsnis. Šiame darbe laikomasi požiūrio, jog kontraktavimo sėkmingumą visų pirma lemia objektyvių ir subjektyvių sąlygų ir veiksnių visuma. Ši sąlygų ir veiksnių visuma, atitinkamai suklasifikuota, šiame darbe įvardijama kaip prielaidos kontraktavimui. Tyrimo objektas – prielaidos viešųjų paslaugų kontraktavimui vietos savivaldos institucijose. Tyrimo tikslas – pagrįsti prielaidas sėkmingam viešųjų paslaugų kontraktavimui vietos savivaldos institucijose. Tyrimo tikslo siekiama sprendžiant šiuos uždavinius: pagrįsti kontraktavimo ir susijusių kategorijų turinį viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės aspektu; identifikuoti vietos savivaldos institucijų pasirengimą kontraktavimui lemiančias sąlygas ir veiksnius;per pasirengimo kontraktavimui perspektyvą atskleisti prielaidų kontraktavimui raišką Lietuvos savivaldybėse. Tyrimo metodologija ir metodai. Vykdant teorinį disertacijoje iškeltos problemos nagrinėjimą panaudoti bendrieji mokslinio tyrimo metodai: sisteminė, lyginamoji ir kritinė mokslinės literatūros analizė bei sintezė. Atlikant empirinį tyrimą apklausiant ekspertus iš įvairių Lietuvos savivaldybių, kurie savo darbe susiduria su kontraktavimo veiklomis, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip, remdamiesi savo profesinės veiklos patirtimi, jie vertina Lietuvos savivaldybių pasirengimą kontraktavimui ir kaip tai lemia kontraktavimo sėkmę. Tyrimui buvo naudojami anketinės apklausos raštu (buvo apklausti 24 Lietuvos savivaldybėse dirbantys ekspertai) ir statistinės analizės (taikyta apdorojant apklausoje gautus duomenis) metodai. Straipsnį sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoji dalis skirta kontraktavimo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės kontekste teoriniam pagrindimui. Šios dalies skyriuose atliekama kontraktavimo bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sampratų ir su tuo susijusių kategorijų teorinių interpretacijų analizė. Antrojoje dalyje teoriškai pagrindžiamos viešosios institucijos pasirengimo kontraktavimui prielaidos, kurias sudaro sąlygų ir veiksnių visuma. Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo metodai ir aptariami atlikto empirinio tyrimo rezultatai. Straipsnyje daromos šios pagrindinės išvados: Kontraktavimo, grįsto viešojo ir privataus sektoriaus partneryste, samprata ir procesas yra dinamiškai kintančios, priklausančios nuo institucinio ir šalies konteksto kategorijos, kurių turiniui būdingi partnerių tarpusavio pasitikėjimo ir interesų vienovės reikalavimai. VPSP grįsto kontraktavimo turinį sąlygoja su kontraktavimo tobulinimu susijusę pokyčiai, kurie įgyvendinami vadovaujantis nustatytais kontraktavimo ir VPSP sėkmę lemiančiais veiksniais.Tyrimas atskleidė, jog esminės vietos savivaldos institucijos pasirengimą kontraktavimui lemiančios sąlygos ir svarbiausi veiksniai yra šie: tikrosios kontraktavimo paskirties žinojimas ir suvokimas, tinkamas kontraktavimo panaudojimas, siekiant organizacijos tikslų;esamos kontraktavimo patirties (privalumų / trūkumų) žinojimas ir jos panaudojimas tolimesniam kontraktavimo tobulinimui;tinkamų kriterijų (nauda, paslaugos kokybė, kontrolės galimybės), kuriais svarbu vadovautis kontraktuojant viešųjų paslaugų teikimą, nustatymas.objektyvūs (išoriniai), subjektyvūs (vidiniai), užtikrinantys VPSP sėkmę, instituciniai ir individualūs veiksniai. Kontraktavimą ir jo rezultatus Lietuvos savivaldybėse lemia tai, kad šis procesas Lietuvoje dar yra iki galo nesusiformavęs, kartais nenuoseklus ir neapibrėžtas. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiuo metu kontraktavimas Lietuvoje yra pereinamajame etape, kai nuo vien tik viešųjų pirkimų procedūra grįsto kontraktavimo pereinama prie bendradarbiavimo su privataus sektoriaus viešųjų paslaugų teikėjais, t. y. prie viešojo ir privataus sektorių partnerystės.Pasirengimą kontraktavimui Lietuvoje galima laikyti vidutiniu. Empirinis tyrimas atskleidė kad: Svarbiausių kontraktavimo privalumų supratimas skiriasi nuo dažniausiai tarptautinėje patirtyje sutinkamų privalumų ir yra susijęs daugiau su savivaldybės darbuotojų asmeniniais interesais, nei su savivaldybės ar su viešuoju interesu.Išorinių ir vidinių veiksnių įtaka sprendimams dėl kontraktavimo bendrai ekspertų yra vertinama kaip vidutinė, tačiau vidiniai veiksniai laikomi svarbesniais. Svarbiausiu kriterijumi, kuriuo reikia vadovautis paslaugų kontraktavime, įvardytas konteksto specifikai būdingas kriterijus – potencialaus paslaugų teikėjo reputacija. Kontraktavimo Lietuvos savivaldybėse sėkmė, šio proceso kokybė ir eiga daugiau priklauso nuo įvairaus lygio savivaldybių vadovų nei nuo eilinių darbuotojų. Šią prielaidą patvirtina tokie empirinio tyrimo rezultatai: Institucinis pasirengimas kontraktavimui tapatinamas su vadovų pasirengimu, jie laikomi galinčiais labiausiai paveikti pasirengimą kontraktavimui ir jo sėkmę, o kiti veiksniai laikomi mažiau svarbiais. Tiek institucinio, tiek individualaus pasirengimo vertinimuose pabrėžiama vadovų svarba ir jų įtaka pasirengimui kontraktuoti viešąsias paslaugas. Kiti požymiai rodo darbuotojų nesitapatinimą su savivaldos institucija ir atsiribojimą nuo jos vidinių reikalų. Kaip ir kontraktavimo privalumų vertinime, tarp svarbiausių individualaus pasirengimo kontraktavimui veiksnių dominuoja su asmeniniais darbuotojo interesais susiję veiksniai.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.76.2.1952
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor —
—
 
Date 2012-09-07
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/Social/article/view/1952
10.5755/j01.ss.76.2.1952
 
Source Social Sciences; Vol 76, No 2 (2012); 25-35
Socialiniai mokslai; Vol 76, No 2 (2012); 25-35
 
Language en
 
Rights Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights; Articles 4-37.
Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.