Record Details

Business Sustainability Assessment: Comparing Results of Two Studies

Engineering Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Business Sustainability Assessment: Comparing Results of Two Studies
—
 
Creator Bartkus, Edverdas Vaclovas; Kaunas University of Technology
Grunda, Rokas; Vilnius University
 
Subject business sustainability; sustainability assessment; corporate sustainability; sustainability evaluation; sustainable development; annual statements; availability
verslo darnumas; darnumo vertinimas; darnus vystymasis; metinės ataskaitos; vertinimas; Lietuva
 
Description Business sustainability assessment requires data, which can be gathered from various information sources. Annual statements are frequently used as a data source, because they are considered to be one of the most important means of the company to communicate with various stakeholders. The document is signed by the management of the company, ensuring that the information in the statement is accurate, and because the statements are audited by an independent thirdparty.The research was intended to solve the problem of the lack of information about the content of Lithuanian companies' annual statements from the perspective of corporate sustainability assessment. Thus, two studies were executed, first analysing annual statements of 15 companies, the second analysing the remaining annual statements of 23 companies, to build understanding of what information is available for further studies of business sustainability assessment. The studies encompassed 38 Lithuanian companies, listed in the Baltic main and secondary lists in Vilnius market in NASDAQ OMX, which constituted 100% of companies. As the studies were done in the beginning of 2010, annual statements for 2008 were used.The methods of the research were logical literature analysis, computer assisted ąuantitative content analysis, comparative analysis.The first part of the paper reviews the research of Lithuanian scientists in the field of sustainable development, and more specifically, various business and industry sectors. The literature review also includes various business sustainability evaluation models, focussing on the structure of the models, the ąuantity of companies analysed and the sources of data, used in the evaluations. In the second parts of the paper, the model of business sustainability evaluation is briefly described to create the basic structure for the research of annual statements of the companies. The third part describes the methodology of the research: what data was analysed, how it was analysed, the structure of the research. In the fourth part of the article, the results of the study are presented, explaining what information was most often found in the annual statements and how freąuently it was found. Eventually, the findings are discussed from the perspective of whether the availability of information is satisfactory to execute corporate sustainability assessment.The model for business sustainability assessment, used in this study, is based on the idea, that companies have an impact on the environment. But it is not always possible to state in advance weather an impact is positive or negative, as it depends on a specific company case analysed. Thus, the model is created grouping the company impacts into positive, negative and situational.Positive impacts cover employee training, employing disabled, employing people with no work experience and elderly ones, workplace safety, family friendly workplace, lab or union existence, taxes paid, salaries paid, profit and donations to charity. Negative impacts cover pollution, product end-of-life pollution, discrimination, corruption, resource depletion, wasted materials, child lab or and fines paid to the government. Situational impacts cover product/service itself, and the delivery of this product or service to the society.The study showed, that the information, present in all the 39 annual statements, is the information about profit, paid taxes, paid salaries, and the product or service the company produces. 82% of the annual statements had the information about employee training, 79% had the information about the materials and resources used, 72% of statements had the information about donations to charities, 69% of statements had information about fines paid, and 67% of annual statements had the information about labour unions. Among the information, that was not found at all in the annual statements is child labour and employing inexperienced, with 0% occurrence, 5% (2 annual statements out of 39) had some information about employing the disabled and corruption.The terms "renewable" and "unrenewable" (Lithuanian eąuivalents) were found mentioned once each, showing, that the information about renewable resources cannot be found in the statements. From the sustainability perspective, this lack of information greatly limits the possibilities to include renewable resources, as one of the indicators, in business sustainability evaluation.The results show, that because of the lack of some information in the annual statements, either the business sustainability assessment model should be simplified and data, that is not available, should be removed or substituted, or other sources of information (such as corporate websites, press releases or interviews) should be employed to gather the data needed for the evaluation of corporate sustainability. The third possibility is executing empirical business sustainability evaluation studies explicitly stating the limitations- what necessary information was not available during the research.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.216
Verslo darnumui vertini reikalingi duomenys, kurie gali būti gaunami iš įvairių šaltinių: įmonių svetainių, pranešimų spaudai, interviu, apklausų, metinių ataskaitų, reklaminių pranešimų. Metinės ataskaitos dažnai naudojamos kaip duomenų šaltinis, kadangi jos yra vertinamos kaip viena pagrindinių priemonių bendraujant su įvairiomis suinteresuotomis šalimis. Šiuos dokumentus turi įmonės vadovai, kurie užtikrina, kad pateikta ataskaitose informacija yra tiksli, nes nepriklausomi auditoriai atlieka ataskaitų auditą. Tai užtikrina duomenų patikimumą, o duomenys, gauti naudojant interviu, apklausas ar pranešimus spaudai nėra patikimi.Tyrimo problema, kurią siekiama išspręsti,-kaip prieiti prie duomenų, reikalingų verslo darnumui vertinti. Taigi buvo atlikti du tyrimai: atliekant pirmąjį tyrimą buvo analizuojamos 2008 m. parengtos penkiolikos įmonių metinės ataskaitos, atliekant antrąjį tyrimą,- likusių dvidešimt trijų įmonių metinės ataskaito. Buvo siekiama ištirti, kokia informacija yra paskelbta metinėse ataskaitose, kad būtų galima ateityje tęsti įmonių darnumo vertinimo tyrimus.Tyrimo tikslas - palyginus atliktų dviejų tyrimų rezultatus, įvertinti, ar informacijos, prie kurios galima prieiti bendrovių metinėse ataskaitose, pakanka verslo darnumui vertinti.Tyrimo uždaviniai:- apžvelgti darnaus vystymosi, darnaus vystymosi taikymo įvairiuose sektoriuose ir verslui vertinti tyrimus;- apibūdinti atliktų dviejų tyrimų teorinį modelį ir tyrimo metodologiją;- palyginti tyrimų aprašomąją statistiką ir rezultatus;- įvertinti, ar informacija metinėse ataskaitose yra pakankama verslo darnumui vertinti.Tyrimo metodai: literatūros loginė analizė, padedama kompiuterio kiekybinė turinio analizė, lyginamoji analizė.Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiami Lietuvos mokslininkų tyrimai darnaus vystymosi srityje, taip pat tiriant įvairius verslus ir pramonės šakas. Apžvelgiami įvairūs verslo darnumo vertinimo modeliai, skiriant dėmesį modelių struktūrai, tiriamų įmonių kiekiui ir duomenų šaltiniams atliekant darnumo vertinimus. Antroje dalyje glaustai apibūdinamas siūlomas verslo darnumo vertinimo modelis, siekiant sukurti pagrindinę įmonių metinių ataskaitų tyrimų struktūrą. Trečiojoje dalyje aprašoma tyrimo metodologija: kokie duomenys buvo analizuoti, kaip jie buvo analizuoti, tyrimo struktūra. Ketvirtojoje dalyje pateikiami tyrimų rezultatai, paaiškinant, kokia informacija buvo dažniausiai rasta metinėse ataskaitose ir kaip dažnai ji buvo rasta. Galiausiai rezultatai yra vertinami iš verslo darnumo perspektyvos, siekiant atsakyti į klausimą, ar pateikiama informacija yra pakankama įmonių darnumui įvertinti.Tyrime taikytas verslo darnumo vertinimo modelis yra pagrįstas idėja, kad įmonės daro įtaką aplinkoje. Apžvelgus literatūrą, matyti, kad įtakos vertinimas yra plačiai naudojamas modeliuose. Iš įmonės ir politikos tobulinimo perspektyvos norėtųsi žinoti, kokiose srityse įmonės įtaka teigiama, o kokiose srityse - neigiama. Taip įmonė pati arba naudodama politikos pakeitimus teigiamą įtaką didintų, o neigiamą įtaką mažintų.Tačiau ne visada įmanoma iš anksto įvardyti, ar tam tikra įtaka yra teigiama, ar ji yra neigiama, nes tai priklauso nuo tuo metu vertinamos įmonės. Todėl siūlomame modelyje įtakos yra sugrupuotos į teigiamą, neigiamą ir situacinę.Teigiama įtaka: darbuotojų mokymai, neįgaliųjų įdarbinimas, darbuotojų be darbo patirties įdarbinimas, priešpensinio amžiaus darbuotojų įdarbinimas, darbo saugumas, draugiška darbovietė, profsąjungos, mokami mokesčiai, mokamas atlyginimas, pelnas ir labdara. Neigiama įtaka: tarša, produktų gyvavimo ciklo pabaigos tarša, diskriminacija, korupcija, išteklių mažėjimas, medžiagų eikvojimas, vaikų darbas ir baudos. Situacinė įtaka: produktas ar paslauga, ir produkto ar paslaugos tiekimas apibrėžtai visuomenei.Taikytas tyrimo metodas yra kompiuterio kiekybinė turinio analizė. Siekiant užtikrinti galimybę palyginti tyrimų rezultatus, abu tyrimai buvo atlikti taikant vienodą metodologiją. Atliekant pirmąjį tyrimą, analizuotos įmonių, esančių pagrindiniame Baltijos NASDAQ OMX biržos Vilniaus rinkos sąraše, metinės ataskaitos. Atliekant antrąjį tyrimą, analizuotos įmonių, priklausančių papildomam sąrašui, kas bendrai sudaro 100 % Lietuvos įmonių, esančių biržos sąrašuose, ataskaitos .Atliekant antrąjį tyrimą, panašiai kaip ir atliekant pirmąjį tyrimą, kai kurios įmonės buvo išleidusios papildomas specialias ataskaitas (pvz., socialinės atsakomybės ataskaitas, arba gražesnio dizaino ataskaitas, skirtas daugiau reprezentaciniams tikslams). Šios papildomos ataskaitos abiejuose tyrimuose nebuvo naudojamos, tačiau tai sudaro sąlygas atlikti papildomus tyrimus, kurie apimtų daugiau informacijos šaltinių, specialiosios metinės ataskaitos, pranešimai spaudai, įmonės svetainės ir kt.Galutinis tikslas - įvertinti įmonių darnumą - negali būti pasiektas taikant turinio analizės metodą, kadangi darnumui vertinti reikalingi įvairūs rodikliai. Kadangi šiam procesui reikalingas skaičiavimas, turinio analizės metodu, kuris atliekamas vartojant žodžius ar frazes, negalima suteikti tokių duomenų. Taigi šis tyrimas yra skirtas nustatyti, prie kokios informacijos galima prieiti metinėse ataskaitose, kad ateityje ji būtų panaudojama verslo darnumui vertinti.Tyrimas parodė, kad informacija apie mokesčius, atlyginimus, pelną ir produktus ar paslaugas visose įmonių metinėse ataskaitose buvo rasta. Informacijos apie darbuotojų, neturinčių darbo patirties, įdarbinimą ir vaikų darbą nebuvo. Visos kitos terminų grupės šiose ataskaitose buvo rastos bent po vieną kartą.Metinėse ataskaitose dažniausiai pasikartoja darbuotojų mokymų informacija, kuri sudarė 82 % metinių ataskaitų (34/39 ataskaitose). 72 % visų metinių ataskaitų sudarė labdara (28/39 ataskaitose). Informacija apie baudas sudarė 69 % metinių ataskaitų, informacija apie profesines sąjungas - 67 % ataskaitų, informacija apie taršą - 64 % metinių ataskaitų. Šios grupės buvo dažniausiai minimos metinėse ataskaitose.Žvelgiant iš verslo darnumo perspektyvos, tam tikri terminai: "atsinaujinantis" ir "neatsinaujinantis", gali būti vertinami kaip esminiai. Atlikus pirmąjį tyrimą, terminas "neatsinaujinantis" buvo paminėtas vieną kartą, o terminas "atsinaujinantis" išvis nebuvo paminėtas nė vienoje iš penkiolikos metinių ataskaitų. Atlikus antrąjį tyrimą, kad terminas "atsinaujinantis" buvo kartą paminėtas vienoje iš dvidešimt keturių metinių ataskaitų. Terminas "neatsinaujinantis" iš viso nebuvo rastas. Tai rodo, kad atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių terminologija yra retai vartojama metinėse ataskaitose, ir kad naudojamų išteklių analizė nėra atliekama, arba bent nėra pristatoma metinėse ataskaitose. Tačiau tai nereiškia kad Lietuvos didžiosios įmonės priklauso tik nuo neatsinaujinančių išteklių, kadangi analizuotų įmonių sąraše buvo pateiktos žemės ūkio, pienininkystės, baldų įmonės, kurios daugiausia naudoja atsinaujinančius išteklius. Taip pat buvo pateiktos energetikos įmonės, daugiausia naudojančios neatsinaujinančius išteklius, tokius kaip nafta. Taigi, nors yra įvairių įmonių, atsinaujinančių ar neatsinaujinančių išteklių duomenų metinėse ataskaitose nerasta.Tyrimų rezultatai rodo, kad dėl tam tikros informacijos stokos metinėse ataskaitose verslo darnumo vertinimo modelis turėtų būti supaprastintas ir duomenys, prie kurių negalima prieiti, būtų išbraukiami arba pakeičiami, taip pat kiti informacijos šaltiniai (įmonių svetainės, pranešimai spaudai arba interviu) turėtų būti naudojami surinkti trūkstamą informaciją verslo darnumui vertinti. Tačiau tam tikros informacijos trūkumas suponuoja galimybę atlikti empirinius tyrimus su tam tikrais apribojimais. Moksliniuose tyrimuose įprasta atlikti empirinius tyrimus, kurie dažnai yra apriboti reikalingų duomenų trūkumu. Taigi tolesni empiriniai verslo darnumo vertinimo tyrimai gali būti atliekamii aiškiai nurodant, kokia reikiama informacija nebuvo gaunama atliekant tyrimą.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.216
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor Kaunas Technological University, Vilnius University
—
 
Date 2015-04-14
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/EE/article/view/216
10.5755/j01.ee.22.1.216
 
Source Engineering Economics; Vol 22, No 1 (2011); 32-40
Inžinerinė ekonomika; Vol 22, No 1 (2011); 32-40
 
Language en