Record Details

The Use of the Intelligent Library and Tutoring System at All Stages of a Building Life Cycle

Engineering Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title The Use of the Intelligent Library and Tutoring System at All Stages of a Building Life Cycle
Intelektinės bibliotekos ir praktinio mokymo sistemos taikymas visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose
 
Creator Zavadskas, Edmundas Kazimieras; Vilnius Gediminas Technical University
Kaklauskas, Arturas; Vilnius Gediminas Technical University
Banaitis, Audrius; Vilnius Gediminas Technical University
 
Subject building life cycle; construction and real estate; e-Libraries; e-Learning; Brita in PuBs project; intelligent systems
pastato gyvavimo ciklas; statyba ir nekilnojamasis turtas; el. bibliotekos; el. mokymas; „Brita in PuBs" projektas; intelektinės sistemos
 
Description Intelligent Library and Tutoring System for Brita in PuBs Project (ILTS-BPP) developed by the authors have the ability to personalize, maximum-reuse, index, analyze and integrate valuable information and knowledge from a wide selection of existing sources in all building life cycle stages. A number of tightly integrated search components (text search, audio search and video search) can be used. Such search possibilities ensure that stakeholders from construction and real estate industry can take advantage of ąuickly retrieving the most relevant information from the available content that has already been developed and approved for different manuals, handbooks, directives, research, normative documents, databases of best practice and other sources. We suppose that the intelligent libraries and tutoring systems will become a practical knowledge storehouse and will offer intelligent opportunities for learners in construction and real estate industry. The library of e-learning modules is individualized, can operate in distributed universities and institutions and can provide learners withdifferentforms of content.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.214
Pastato gyvavimo ciklas apima septynis tarpusavyje glaudžiai susijusius etapus: koncepcinio planavimo, projektavimo, statybos, naudojimo, pastatų ūkio valdymo, griovimo ir utilizavimo. Pastato gyvavimo ciklas gali turėti daugelį alternatyvų. Šios alternatyvos sudarytos iš koncepcinio planavimo, projektavimo, statybos, naudojimo, pastatų ūkio valdymo, griovimo ir utilizavimo alternatyvių variantų. Didžiuliai duomenų, informacijos ir žinių kiekiai yra generuojami per visą pastato gyvavimo ciklą. Statybos įmonės, įgyvendindamos projektus, remiasi patirtimi, profesine intuicija ir kitomis neišreikštinėmis žiniomis. Norint sudaryti geriausios praktikos neišreikštinių žinių bazę, reikia išanalizuoti jos ekonominius, techninius, kokybinius, technologinius, socialinius, teisinius, infrastruktūrinius ir kitokius aspektus. Vertinamų aspektų įvairovė turi atsispindėti pateikiant informaciją, reikalingą sprendimams priimti. Todėl intelektinė biblioteka gali būti naudojama pastato gyvavimo ciklo interesų grupėms reikalingai informacijai ir žinioms ieškoti, joms indeksuoti, parinkti ir integruoti.Pastaruoju metu elektroninės bibliotekos tampa vis populiaresnės, nuolatos daugėja jose teikiamos informacijos (Alexandrov et al., 2003; Chen, 2008, 2010; Escudero & Fuentes, 2010; Garcia-Crespo et al., 2010; Garibay et al., 2010; Gutwin et al., 1999; Hsinchun et al. 1998; Hwang et al., 2010; Kaklauskas et al., 2006a, 2006b; Oard et al, 2008; Porcel & Herrera-Viedma, 2010; Ruch et al, 2007; Trnkoczy et al, 2006; Vega-Gorgojo et al., 2010; Wang, 2003). Didėjant laikomos informacijos apimčiai, vis sunkiau surasti norimą medžiagą, t. y. susiduriama su paieškos efektyvumo problema. Žinomos intelektinės ir elektroninės bibliotekos sistemos negauna vartotojui tinkamiausios informacijos (skyrių, poskyrių, pastraipų) iš konkretaus elektroninio teksto, neintegruoja jo į vartotojui sudaromos informacinės medžiagos alternatyvas (išlaikant sąsają su originaliu tekstu), neišrenka naujai iš skirtingų informacinių šaltinių sudarytos integruotos racionaliausios informacinės medžiagos alternatyvos, t. y. automatizuotai nėra nustatomi atskirų informacijos šaltinių racionalūs skyriai/paragrafai/pastraipos nėra sudaromos, integruotos suminės tekstinės medžiagos alternatyvos, nėra nustatoma, daugiakriterinė analizė ir racionaliausios alternatyvos. Žinomos sistemos nėra lanksčios atliekant paiešką, kadangi neturi galimybės pritaikyti atrinktą informaciją konkrečiam vartotojui tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius, tiek pagal informacijos apimtį (Ammar et al., 2010; Armani et al., 2000; Brusilovsky, 2000; Chen, 2009; Chen, 2011; Crowley et al., 2007; Day et al., 2007; Gasparetti et al., 2009; Gunel & Asliyan, 2010; He et al., 2009; Hsu et al., 2010; Lucence, 2005; Mao & Li, 2010; Phobun & Vicheanpanya, 2010; Pouliquen et al., 2005; Roll et al., 2011; Sarrafzadeh et al., 2008).Autorių sukurta Intelektinė bibliotekos ir praktinio mokymo sistema Europos Sąjungos 6-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (Framework-6) „Brita in PuBs" projektui (ILTS-BPP) (BRITA in PuBs, 2008) gali būti taikoma visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose ir asmeniškai parinkti, maksimaliai panaudoti, indeksuoti, analizuoti bei integruoti vertingą informaciją ir žinias iš įvairiausių turimų šaltinių. Sistemoje taikomi autorių sukurti daugiakriterinės analizės metodai, taikomi įvairiems uždaviniams spręsti (Banaitiene et al., 2008; Kaklauskas et al., 2007a, 2007b, 2010b; Kanapeckiene et al., 2010; Mickaitytė et al., 2007, 2008; Šliogerienė et al, 2009; Tupenaite et al., 2010; Turskis et al., 2009; Viteikienė ir Zavadskas, 2007; Zavadskas et al., 2008, 2009, 2010c). Renkant ir indeksuojant informaciją, duomenų bazėje teikiamos visos reikiamos elektroninės knygos. Vartotojas per sąsają įveda jam svarbiausius reikšminius žodžius ir nurodo kiekvieno žodžio reikšmingumą. Taip pat reikšminius žodžius galima pasirinkti iš reikšminių žodžių duomenų bazės, kurioje pateikiami dažniausiai vartojami reikšminiai žodžiai ir jų reikšmingumai. Per apribojimų įvedimo sąsają vartotojas taip pat gali nurodyti ieškomos medžiagos sudėtingumo lygį ir jo reikšmingumą. Ieškomos medžiagos sudėtingumo lygis įvertinamas pagal dešomties balų skalę. Pavyzdžiui, matematinės orientacijos modulių skyriai (matematiniai metodai, taikomi rinkos ir investicinei nekilnojamojo turto vertei nustatyti) kai kuriems vartotojams yra gana sudėtingi. Nustatant racionaliausią ieškomą medžiagą, jos sudėtingumo lygis ir jo reikšmingumas įvertinami kartu su kitais kriterijais. Racionaliausia informacija nustatoma modulyje indeksuojant tekstą, t. y. nustatoma, kiek ieškomi žodžiai (jų sinonimai) ar jų deriniai kartojasi tekste.Žinomos intelektinės ir elektroninės bibliotekos bei paieškos sistemos nėra lanksčios atliekant paieškas, kadangi neturi galimybės pritaikyti atrinktą informaciją konkrečiam vartotojui (besimokančiam asmeniui, dėstytojui, statybos inžinieriui, nekilnojamojo turto plėtotojui, nekilnojamojo turto brokeriui ir t. t.) tiek pagal vartotojo tikslus ir poreikius, tiek pagal informacijos apimtį, nes šios sistemos automatizuotai neišrenka atskirų informacijos šaltinių sudedamųjų dalių (skyrių, poskyrių, pastraipų ir kitų dalių) ir neatlieka jų daugiakriterinės analizės nesudaro informacinės medžiagos alternatyvų (dalyvaujant pačiam vartotojui bei išlaikant sąsają su originaliu tekstu), neišrenka naujos iš skirtingų informacinių šaltinių sudarytos integruotos racionaliausios informacinės medžiagos alternatyvos.Be bendrų intelektinėms mokymo sistemoms komponentų - studento modelio, pedagoginio modelio, disciplinų duomenų bazės ir grafinės sąsajos, į sistemą įtrauktas sprendimų paramos posistemis, kompiuterinių mokymo sistemų duomenų bazė ir žinių vertinimo posistemis. Taikant studento modelį sudaroma galimybė pritaikyti mokymą prie studijuojančiojo poreikių ir žinių lygio. Sprendimų paramos posistemis taikomas visuose intelektinės mokymo sistemos komponentuose, suteikia jiems skirtingo lygmens intelektualumo savybių. Kompiuterinių mokymo sistemų duomenų bazė leidžia naudotis šiomis internetinėmis mokymo sistemomis: statybos, nekilnojamojo turto, pastatų ūkio valdymo, tarptautinės prekybos, etikos, inovacijų, subalansuotos plėtros, renovacijos ir kt. (Kaklauskas et al., 2006a, 2006b, 2007c, 2009, 2010a; Naimavičienė et al., 2007; Urbanavičienė et al., 2009; Zavadskas et al. 2010a, 2010b). Taikant pedagoginį ir žinių vertinimo modelį pateikiamos kitas - mokymo proceso modelis, padedantis pasiekti kitą žinių lygmenį. Grafinė sąsaja sukuria efektyvų dialogą tarp sistemos ir vartotojo. Sistemoje galima naudoti kelis glaudžiai susijusius paieškos komponentus (teksto paieška, garso paieška ir vaizdo paieška). Statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus interesų grupėms tokios paieškos galimybės suteikia pranašumų, nes galima greitai gauti aktualiausią informaciją iš turimos medžiagos, kuri jau buvo sukurta ir patvirtinta - skirta įvairioms instrukcijoms, vadovėliams, direktyvoms, tyrimams, norminiams dokumentams, gerosios patirties duomenų bazėms ir kitiems šaltiniams.Autoriai mano, kad intelektinės bibliotekos ir praktinio mokymo sistemos taps praktinių žinių saugyklomis, kurios asmeninėms studijuojantiems statybos ir nekilnojamojo turto dalykus pateiks intelektinių galimybių. Elektroninio mokymosi modulių biblioteka yra individualizuota, gali veikti plačiai pasklidusiuose universitetuose ir kitose institucijose, o studentai iš jos gali gauti įvairių formų turinį.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.214
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor Vilnius Gediminas Technical University
—
 
Date 2015-04-14
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/EE/article/view/214
10.5755/j01.ee.22.1.214
 
Source Engineering Economics; Vol 22, No 1 (2011); 14-23
Inžinerinė ekonomika; Vol 22, No 1 (2011); 14-23
 
Language en