Record Details

Looking for Civil Participation in the Baltic States: Non-Governmental Sector

Public Policy and Administration

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Looking for Civil Participation in the Baltic States: Non-Governmental Sector
Pilietinės visuomenės apraiškos Baltijos šalyse: nevyriausybinės organizacijos
 
Creator Mačiukaitė-Žvinienė, Saulė
Grigaliūnaitė, Jolanta
 
Subject Baltic States; democracy; civil society; non-governmental organizations
—
Baltijos šalys; demokratija; pilietinė visuomenė; nevyriausybinės organizacijos
—
 
Description Civil society could be expressed by itself in a large variety of forms: individual initiatives through social movements, associations, non-governmental organizations, societies and other organizations. “Civil society is the location from where legitimacy must be obtained if one is to talk of a democratic political system” [4, p. 25]. It is impossible to determine one model or one discourse for civil society, as well as the definition of civil society is not unique either. Taking into consideration the differentiation of “concepts” of civil society, the development of civil society in the article in a way is seen through NGOs - as a relation among public component in the Baltic countries. The aim of the article is to provide empirical insights, which contrast with the normative assumptions that often underlie the “new civil society participation” literature and discourse of policy-makers, in particular in terms of participation. The Dahl criteria for democracy: decision making processes, freedom of expression, access to information and right to freedom of association have been chosen aiming at evaluation of civil participation. The criteria have determined the structure of the article in the context of theoretical analysis. The analysis is also based on comparative method, and it involves three Baltic States: Lithuania, Latvia, and Estonia.
Pilietinė visuomenė gali pasireikšti įvairiomis formomis: individų iniciatyvumu per socialinius judėjimus, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir kitas organizacijas. ,,Demokratinės politinės sistemos kontekste Pilietinė visuomenė yra legitimumo branduolys” [4, p. 25]. Pažymėtina, kad išskirti vieną pilietinės visuomenės modelį arba diskursą yra sudėtinga, kaip ir pateikti vieną bendrą pilietinės visuomenės apibrėžimą. Atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ,,koncepcijos” įvairovę, straipsnyje kaip viena iš pilietinės visuomenės apraiškų analizuojamas nevyriausybinių organizacijų sektorius. Čia jis suvokiamas kaip viešųjų komponentų (angl. public components) ryšys. Straipsnyje pateikiama empirinė analizė, kurios rezultatai matomi kaip kontrastas bendram pilietinės visuomenės suvokimui, pateikiamam daugelyje ,,naujos pilietinės visuomenės dalyvavimą“ tiriančioje literatūroje, taip pat politinių sprendimų priėmėjų praktiniam diskursui. Straipsnyje vertinant piliečių dalyvavimą remiamasi Dahlo demokratijos kriterijais: sprendimų priėmimo procesu, informacijos prieiga, teise burtis į asociacijas. Pasirinkti vertinimo kriterijai nulemia ir straipsnio struktūrą teorinės analizės kontekste. Straipsnyje taikomas komparatyvinis metodas. Lyginamos trys Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva.
 
Publisher Mykolas Romeris University
 
Contributor —
—
 
Date 2014-07-16
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2352
 
Source Public Policy and Administration; Vol 1, No 17 (2006): Public Policy and Administration; 115-123
Viešoji politika ir administravimas; Vol 1, No 17 (2006): Public Policy and Administration; 115-123
2029-2872
1648-2603
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2352/2158
 
Rights Copyright (c) 2014 Public Policy and Administration