Record Details

Why Are the Citizens Reluctant to Respond to the Administrative Reforms: Metaevaluation of the Strategies and Trends of the Public Management Reforms in Finland in the 1990's

Public Policy and Administration

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Why Are the Citizens Reluctant to Respond to the Administrative Reforms: Metaevaluation of the Strategies and Trends of the Public Management Reforms in Finland in the 1990's
Kodėl piliečiai nenoriai atsiliepia į administracinę reformą: Suomijos viešosios vadybos reformų 1990 - aisiais strategijos ir krypčių meta vertinimas
 
Creator Temmes, Markku
 
Subject administrative reform; citizens participation; new public management
—
administracinė reforma; piliečių dalyvavimas; naujoji viešoji vadyba
—
 
Description The tensions between the administrative reform plans and their impact on effectiveness and legitimation of the politico-administrative system have both theoretically and practically been important and interesting questions in administrative sciences. The aim of this article is firstly to give a comprehensive evaluation summary of the profile and success or failure of the administrative reforms in the 1990's in Finland. Heavy economic depression and changes in international environment with the collapse of Soviet Union and membership in the European Union caused an active reform wave in the Finnish public administration. The main target of the reformers was to modernise the structures, steering systems and administrative culture of the administrative machinery to meet new challenges of administration. The international New Public Management (NPM) doctrine had clear impact on Finnish reform activities. These reforms have been successful in causing many real changes in Finnish administration. In spite of that, the citizen reactions have been passive and even negative concerning legitimation of the modernised administration. In this article there are some considerations of the reasons and backgrounds of citizen response and trust in the NPM-type administrative reforms. Partly the citizen response seems to be slow and depending more of real changes in every day life than political reform decisions. Partly it seems to be a “winners’ and losers’ game” in which the losers' response is loud and even aggressive and winners are mainly passive. In fact the case of Finland shows how much NPMtype reform programme can be described as a structural and cultural renovation of systems which can create more efficiency and service-orientation in the administration, but these impacts are instrumental, indirect and time taking.
Prieštaravimų tarp administracinės reformos tikslų ir jos įtakos politinės-administracinės sistemos efektyvumui ir teisėtumui analizė yra teoriškai bei praktiškai svarbi ir būtina tolesnei administravimo mokslo raidai. Šio straipsnio svarbiausias tikslas – pateikti Suomijos administracinių reformų, vykdytų 1990-aisiais, apibendrinantį vertinimą, išryškinant sėkmes ir nesėkmes. Tas reformas sąlygojo sunki ekonominė depresija ir išoriniai pokyčiai, susieti su Sovietų Sąjungos žlugimu ir naryste Europos Sąjungoje. Pagrindinis reformuotojų siekis buvo modernizuoti administracinės sistemos struktūras, kontrolės metodus ir administracinę kultūrą, atsižvelgiant į naujuosius iššūkius. Tai reformai ryškią įtaką darė tarptautinį pripažinimą įgyjanti naujojo viešojo administravimo doktrina. Tačiau, nepaisant daugelio sėkmingų pokyčių Suomijos administravimo sistemoje, vertinant modernizuotos administracijos teisėtumą, piliečių reakcija buvo gana pasyvi ir net negatyvi. Straipsnyje vertinamos tokios piliečių elgsenos priežastys. Iš dalies, atrodo, lėta reakcija siejasi su tuo, kad daugiau reaguojama į realius kasdienio gyvenimo pokyčius, o ne į politinių reformų sprendimus. Be to, kiekvienoje reformoje būna laimėjusiųjų ir pralaimėjusiųjų. Paprastai pralaimėjusiųjų reakcija būna garsesnė ir net agresyvi, o laimėjusiųjų – pasyvi. Suomijos pavyzdys rodo, kad naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo reformos gali būti vertinamos kaip sistemos struktūrinė ir kultūrinė renovacija, kuri gali sukurti efektyvesnį į paslaugas orientuotą administravimą, bet jų įtaka yra instrumentinė, netiesioginė ir reikalaujanti laiko.
 
Publisher Mykolas Romeris University
 
Contributor —
—
 
Date 2014-07-19
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2493
 
Source Public Policy and Administration; Vol 1, No 5 (2003): Public Policy and Administration; 21-32
Viešoji politika ir administravimas; Vol 1, No 5 (2003): Public Policy and Administration; 21-32
2029-2872
1648-2603
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/2493/2300
 
Rights Copyright (c) 2014 Public Policy and Administration