Record Details

Influence of Pension Funds and Life Insurance on Old-Age Pension

Intellectual Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Influence of Pension Funds and Life Insurance on Old-Age Pension
Pensijų fondų ir gyvybės draudimo įtaka senatvės pensijai
 
Creator Jablonskienė, Danguolė
 
Subject social health insurance; pension; pension system reformation; life insurance; second and third step pension funds
H55
valstybinis socialinis draudimas; senatvės pensija; pensijų sistemos reforma; gyvybės draudimas; antros ir trečios pakopos pensijų fondai
H55
 
Description The situation of SoDra (State social insurance) in Lithuania is very complicated, thus the Lithuanian Parliament, the Lithuanian Government, and all citizens of Lithuania are becoming more aware of the state of current and future pensioners that is in need of acute rearrangement. Furthermore, that fact is confirmed by the changes of the pension system reform launched on 1 January 2013. Lithuania’s economy is still largely affected by the economic crisis, but before the crisis the country did not build the base of traditions characteristic to the Western world. In the developed countries of Western Europe, when a child is born, a pension fund and life insurance contract is concluded. During this period from birth to death, a solid private sum of money is accumulated, which allows making a living and not changing the lifestyle one has been living until retirement. For instance, in Germany a state pension is about 1100 Euros, and a private one amounts to 4500-5500 Euros per person. Therefore, we can assume that the main source of living in elderly age is a private and not a state pension. On the contrary, in Lithuania the main source of living is a state pension. Though the Lithuanian government encourages long-term accumulation by introducing tax privileges for individuals who have signed their pension accumulation and life insurance contracts, this is not enough. The decrease of average earnings does not prompt the accumulation for the future, as simply there is no such amount available. Moreover, the increase of unemployment in the country and emigration are important factors as well. Thus, aiming for steady pension income shaping, economic and business growth and decrease of unemployment is necessary. No less important is education of the public to the effect that life at old age is highly dependent not only on the state’s contribution but also on each future pensioner’s personal contribution.
Lietuvoje, susidarius labai sudėtingai „Sodros“ (socialinio aprūpinimo sistemos) padėčiai, Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir paprasti žmonės vis labiau supranta, kad esamų ir būsimų pensininkų padėtis reikalauja skubios pertvarkos. Tai patvirtina ir pensijų sistemos reformos pakeitimai, pradėti įgyvendinti nuo 2013 m. sausio 1 dienos.Šiuo metu Lietuvos šalies ekonomikai itin didelį poveikį turėjo ir tebeturi krizė, tačiau ir prieš ją Lietuvoje nebuvo susiklosčiusios tradicijos, kurios būdingos Vakarų šalims. Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse tik gimusiam vaikui yra sudaroma pensijos fondo ir gyvybės draudimo sutartis. Per ilgą laikotarpį nuo gimimo iki pensijos yra sukaupiama solidi privati suma, kuri leidžia pragyventi ir nekeisti susiklosčiusio gyvenimo stiliaus. Vokietijoje valstybinė pensija sudaro apie 1 100 EUR, o privati – apie 4 500–5 500 EUR. Taigi, galime daryti išvadą, kad pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra privati, o ne valstybinė pensija.Lietuvoje tuo tarpu yra atvirkščiai: pagrindinis pragyvenimo šaltinis senatvėje yra valstybinė pensija. Nors Lietuvoje valstybė ir skatina ilgalaikį taupymą, įvesdama mokestines lengvatas asmenims, pasirašiusiems pensijos kaupimo bei gyvybės draudimo sutartis, to nepakanka. Gyventojų vidutinių pajamų mažėjimas neskatina skirti lėšų taupymui savo ateičiai, nes jų tiesiog nelieka. Didelę įtaką turi ir nedarbo šalyje didėjimas bei didelė emigracija. Todėl siekiant tolygaus senatvės pajamų formavimo būtina gerinti ekonominę šalies aplinką, verslo augimą, nedarbo mažinimą. Ne mažiau svarbus yra visuomenės švietimas, kad gyvenimas senatvėje labai priklauso ne tik nuo valstybės indėlio, bet ir nuo kiekvieno būsimo pensininko asmeninio indėlio.
 
Publisher Mykolas Romeris University
 
Contributor —
—
 
Date 2014-01-14
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/1655
10.13165/IE-13-7-3-08
 
Source Intellectual Economics; Vol 7, No 3 (2013): Intellectual Economics; 375–388
Intelektinė ekonomika; Vol 7, No 3 (2013): Intellectual Economics; 375–388
1822-8038
1822-8011
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/1655/1583
 
Rights Copyright (c) 2014 Intellectual Economics