Record Details

The link between mentally retarded pupils’ social comprehension and the form of education

Social Work

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title The link between mentally retarded pupils’ social comprehension and the form of education
Sutrikusio intelekto moksleivių socialinio supratingumo ir ugdymo formos ryšys
 
Creator Ališauskas, Algirdas
Vaičienė, Živilė
 
Subject abstract thinking; intellectual disorder; mainstream school; mentally retarded pupils; social intelligence; social comprehension; special boarding school
abstraktus mąstymas; bendrojo lavinimo mokykla; intelekto sutrikimas; protiškai atsilikę vaikai; socialinis intelektas; socialinis supratingumas; specialioji internatinė mokykla
 
Description The work compares social comprehension of children with mild mental retardation, learning at mainstream and special educational institutions. The question is raised, what educational environment and form (mainstream or special boarding school) is more favorable for development of social comprehension of pupils with mental retardation. The analysis of four subtests of Wechsler (WISC-R) intelligence test has been carried out: „ Similarities“ and „Block design“ subtests- for evaluation of abstract comparative thinking; „Comprehension“ and „Picture arrangement“ subtests- for evaluation of social comprehension. The data has been processed using descriptive statistical methods (the analysis of graphics, parametric t-test, non-parametric Mann- Whitney test, Pearson correlation coefficient).90 pupils with mild mental retardation participated in the research, 40 of them learned at mainstream schools and 50- at special boarding schools. The sample was made up of 39 girls and 51 boys.The results of the research testifies that the education of children with mild mental retardation together with their counterparts provides not worse conditions for the development of their abstract thinking and particularly positively influences their social comprehension and competence.It has been stated that social comprehension (ability to interpret social phenomena, solve emerging problems, accumulate experience and use it, quick wits, awareness and observance of standards of behavior, adequate evaluation of interpersonal relationship) of mildly mentally retarded children, integrally educated at mainstream schools is statistically reliably higher, than that of children, learning at special educational institutions.As the considerable link between the social comprehension of mildly mentally retarded children and their families’ demographic characteristics has not been ascertained, it can be hypothetically stated, that higher level of social comprehension of children with mild mental retardation was determined by the context of mainstream school- communication and adoption of empirical experience from the counterparts of normal development.The research particularly revealed the importance of accentuation the variety of disability situation. Persons with analogical developmental disability (mild mental retardation) distinguish in different level of social comprehension, according to the different educational environment (mainstream school or special school). It shows that certain aspects of the functioning of disabled person (social comprehension in this case) are not one-meaning inner characteristic, but is significantly determined by the context of education (the form and institution of education).The results of the research testify that social involving (through the integration of education) of persons with mental disorder enables to solve the problems of their social education more successfully than under the conditions of special educational institution.
Darbe lyginamas nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, ugdomų bendrojo lavinimo bei specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinis supratingumas. Keliamas probleminis klausimas, kokia ugdymo aplinka ir forma (bendrojo lavinimo ar specialioji internatinė mokykla) palankesnė protiškai atsilikusių ugdytinių socialinio supratingumo raidai. Atlikta Wechsler (WISC-R) intelekto testo keturių subtestų rezultatų analizė: „Panašumų“ ir „Kubelių“ subtestų – abstrakčiajam loginiam mąstymui, „Supratingumo“ ir „Paveikslėlių sekos“ subtestų – socialiniam supratingumui įvertinti. Duomenims apdoroti taikyti deskriptyvinės statistikos metodai (grafikų analizė, parametrinis t-testas, neparametrinis Mann- Whitney testas, Pearson koreliacijos koeficientas). Tyrime dalyvavo 90 nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių, iš jų 40 mokėsi integruotai bendrojo lavinimo mokyklose ir 50 – specialiosiose internatinėse mokyklose. Imtį sudarė 39 mergaitės ir 51 berniukas. Tyrimo rezultatai liudija, kad nežymiai sutrikusio intelekto asmenų ugdymas kartu su kitais bendraamžiais užtikrina neblogesnes sąlygas jų abstraktaus mąstymo raidai ir ypač palankiai veikia jų socialinę nuovoką ir kompetenciją. Konstatuota, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, integruotai ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose, socialinis supratingumas (gebėjimas interpretuoti socialinius reiškinius, spręsti kilusias problemas, kaupti patirtį ir ja remtis, sumanumas, elgesio standartų žinojimas ir jų laikymasis, adekvatus asmeninių santykių vertinimas) yra statistiškai patikimai aukštesnis nei specialiosiose ugdymo įstaigose besimokančių vaikų. Šiame tyrime nenustatytas esminis nežymiai protiškai atsilikusių vaikų socialinio supratingumo ir šeimų, kuriose vaikai gyvena, demografinių charakteristikų ryšys, todėl galima hipotetiškai teigti, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų aukštesnį socialinio supratingumo lygį lėmė bendrojo lavinimo mokyklos kontekstas – bendravimas ir empirinės patirties perėmimas iš normaliai besivystančių bendraamžių. Tyrimas parodė, kad asmenys, pasižymintys tokiu pačiu raidos sutrikimu (nežymiu protiniu atsilikimu), priklausomai nuo skirtingos edukacinės aplinkos (bendrojo lavinimo ar specialioji mokykla), pasižymi skirtingu socialinio supratingumo lygiu. Tai rodo, kad tam tikri neįgalaus individo funkcionavimo aspektai (šiuo atveju socialinis supratingumas) nėra vienareikšmė individo „vidinė“ charakteristika, kad tai nulemia ugdymo(si) kontekstas (ugdymo formos ir institucijos). Tyrimo rezultatai liudija, kad protinę negalią turinčių asmenų socialinis įtraukimas (per ugdymo integravimą) leidžia sėkmingiau spręsti jų socialinio ugdymo(si) problemas, nei jos sprendžiamos specialiosios ugdymo įstaigos sąlygomis.
 
Publisher Mykolo Romerio Universitetas
 
Contributor —
—
 
Date 2014-05-23
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/2127
 
Source Social Work; Vol 4, No 2 (2005): Social Work; 120-131
Socialinis darbas; Vol 4, No 2 (2005): Social Work; 120-131
2029-2775
1648-4789
 
Language ltu
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/2127/1934
 
Rights Copyright (c) 2014 Social Work