Since 2014
The relationship between social support and psychological adjustment of parents who have children with disability
Social Work
View Archive Info| Field | Value | |
| Title |
The relationship between social support and psychological adjustment of parents who have children with disability
Socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu |
|
| Creator |
Jusienė, Roma
Bagdonaitė, Lina |
|
| Subject |
children with disability; psychological adjustment; social support
neįgalus vaikas; psichologinis prisitaikymas; socialinė parama |
|
| Description |
The relationships between different social support variables (related to family and community) and indicators of psychological adjustment of parents who have children with disability are explored in present article. Participants are 287 parents of children with physical, intellectual, sensorial systems and multiple disabilities. They answered the Questionnaire on Resources and Stress, short form, the Family Perception Questionnaire and the questions about the sources of social support.The results show that support in family is a very important for better psychological adjustment of parents. Parents who get more support from spouse and have two or three healthy children are less depressed, less pessimistic, have fewer problems in family, point more positive aspects of having a child with disability. Parents who have a person who helps to take care of a child with disability also are of better psychological adjustment. However belonginess to communities of disabled people is related to parental psychological maladjustment. The possible reasons and guidelines for future investigations are discussed.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip įvairūs socialinės paramos tėvams, auginantiems neįgalų vaiką, aspektai susiję su jų psichologiniu prisitaikymu. Vertinti tokie psichologinio prisitaikymo prie vaiko neįgalumo aspektai: problemų šeimoje lygis, perdėtos vaiko globos išreikštumas, neigiamų ir teigiamų neįgalaus vaiko auginimo aspektų pabrėžimo, tėvų depresiškumo, pesimizmo ir subjektyvaus laimingumo lygis. Apklausus 287 tėvus, paaiškėjo, kad tėvai, gaunantys daugiau paramos iš sutuoktinio, kitų asmenų (pagalbininkų), turintys sveikų vaikų ir dažniau bendraujantys su kitais neįgalius vaikus auginančiais tėvais, yra geriau psichologiškai prisitaikę. Neįgalius asmenis ir jų šeimas vienijančioms bendruomenės priklausantys tėvai yra blogiau prisitaikę. Tai gali būti susiję su tuo, kad bendruomenėms dažniau priklauso vyresnio amžiaus vaikus ir suaugusius neįgalius asmenis globojantys tėvai ir tėvai, kurių neįgalūs vaikai pasižymi didesniu socialiniu–intelektiniu neįgalumu. Didesnis vaiko neįgalumas ir amžius savo ruožtu susijęs su blogesniu tėvų psichologiniu prisitaikymu. Tyrimo rezultatai kelia naujų klausimų tolesniems tyrinėjimams ir leidžia teikti kai kuriuos praktinius patarimus socialinės ir psichologinės paramos neįgalių vaikų šeimoms organizavimo klausimais. |
|
| Publisher |
Mykolo Romerio Universitetas
|
|
| Contributor |
—
— |
|
| Date |
2014-06-12
|
|
| Type |
info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion — — |
|
| Format |
application/pdf
|
|
| Identifier |
https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/2185
|
|
| Source |
Social Work; Vol 3, No 1 (2004): Social Work; 105-115
Socialinis darbas; Vol 3, No 1 (2004): Social Work; 105-115 2029-2775 1648-4789 |
|
| Language |
ltu
|
|
| Relation |
https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/2185/1986
|
|
| Rights |
Copyright (c) 2014 Social Work
|
|