Record Details

Environmental non-governmental certification: adoption, compliance of voluntary standards and their effects for the enterprises

Sustainable Development Strategy and Practice

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Environmental non-governmental certification: adoption, compliance of voluntary standards and their effects for the enterprises
Nevyriausybinis aplinkosauginis sertifikavimas: savanoriškų standartų diegimas įmonėse, jų laikymasis ir poveikis
 
Creator Misiūnė, Ieva
 
Subject environmental certification; standards; environmental governance; governance mechanisms
aplinkosauginis sertifikavimas; standartai; aplinkosa valdymas; valdymo mechanizmai
 
Description Many voluntary environmental standards together with certification schemes were created in the last decades. The phenomenon is that majority of them are non-governmental standards. It means it was created by non-governmental organizations or the private sector – suppliers, manufacturers, traders, or their associations – independently from the governments. This paper presents the results of an empirical research which sought to answer the questions: what makes the enterprises to adopt and certify against non-governmental environmental standards, to comply with their rules and what effects do they have for the enterprises?A quantitative research method was employed to answer the main research question. Empirical data was collected by the survey which was conducted during July and September 2012. Respondents (N=90) were enterprises which are certified against one of the three private environmental standards: for the forestry and logging, fishing and aquaculture, and production of textiles standards. All of them being transnational, non-governmental, very popular globally, and operating in the similar manner allows making more generalized conclusions. Additionally, they are most popular private standards for the production certification in Lithuania.The research revealed that majority of the enterprises adopted these standards quite recently and this means that it is a new trend in Lithuania. However, the majority of them adopted the standards due to the external forces only – always being the clients. The effects of the standards are measured by comparing the adoption factors (expectations) and the satisfaction after the adoption. Although the main adoption factor was the demand from the clients (it means the enterprises expected to satisfy the client demand), after the certification procedure the enterprises were most satisfied with the fact that they gained access to certified markets or didn’t lose their current market share.
Didelis skaičius savanoriškų aplinkosaugos standartų buvo suskurti paskutiniais dešimtmečiais. Tai standartai, padedantys gaminti prekes arba teikti paslaugas aplinkai palankesniu būdu, palyginus su kitais tos pačios rūšies produktais arba paslaugomis. Šių standartų fenomenas yra tai, jog dauguma jų yra sukurta nevyriausybinių organizacijų. Vadinasi, šie standartai buvo sukurti nevyriausybinių organizacijų arba privataus sektoriaus – tiekėjų, gamintojų, prekybininkų ar jų asociacijų – nepriklausomai nuo vyriausybinių institucijų. Šis straipsnis pristato empirinio tyrimo rezultatus, kuris siekė atsakyti į kelis klausimus: kodėl įmonės įsidiegia šiuos nevyriausybinius standartus ir pagal juos sertifikuoja savo veiklą, kas padeda įmonėms laikytis standarto nustatytų taisyklių ir koks jų poveikis? Tam, kad atsakyti į iškeltus klausimus, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Empiriniai duomenys surinkti anketiniu būdu 2012 m. liepos-rugsėjo mėn. Respondentai (N=90) buvo įmonės, kurios turi įsidiegę minėto tipo standartus savo veikloje: miškininkystei ir medžio apdirbimui, žuvininkystei ir žuvies perdirbimui, tekstilės gamybai. Pasirinkti standartai yra nevyriausybiniai, tarptautiniai, populiarūs visame pasaulyje ir veikiantys pagal panašius principus, kas leidžia daryti generalizuotas išvadas apie juos visus. Beto, šie nevyriausybiniai standartai yra vieni populiariaurių Lietuvoje iš visų tarptautinių nevyriausybinių standartų. Tyrimas atskleidė, jog dauguma įmonių įsidiegė standartus visai neseniai ir tai rodo, jog tokio pobūdžio sertifikavimas yra pakankamai naujas Lietuvoje. Kaip bebūtų, didžioji dauguma įmonių standartus diegėsi tik dėl išorinių priežasčių – klientų ar užsakovų poreikio (o ne, tarkim, dėl įmonės vidinės politikos). Standartų poveikis įmonių veiklai buvo matuojamas, lyginant standarto diegimosi priežastis (lūkesčiai) ir standarto padarytą pokytį įmonei po įsidiegimo (pasitenkinimas). Nors pagrindinis standarto įsidiegimo faktorius buvo klientų poreikis (vadinasi, įmonės tikėjosi patenkinti klientų poreikį), po sertifikavimo ir darbo pagal standartą įmonės labiausiai džiaugėsi galimybe patekti į sertifikuotą rinką arba neprarasti esamos rinkos dalies.
 
Publisher Mykolo Romerio Universitas
 
Contributor —
—
 
Date 2013-04-14
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/sustainable-development-strategy/article/view/331
 
Source Darnaus vystymosi strategija ir praktika; Vol 1, No 6 (2012): Sustainable development strategy and practise; 48-57
Sustainable Development Strategy and Practise; Vol 1, No 6 (2012): Sustainable development strategy and practise; 48-57
2029-901X
2029-1558
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/sustainable-development-strategy/article/view/331/328
 
Rights Copyright (c) 2014 Sustainable Development Strategy and Practise