Record Details

Managing land use, land use change and forestry in the context of climate change

Sustainable Development Strategy and Practice

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Managing land use, land use change and forestry in the context of climate change
Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės valdymas klimato kaitos kontekste
 
Creator Raginytė, Giedrė
Naujėkaitė, Julija
 
Subject Land use; land use change and forestry; the Kyoto Protocol; accounting rules; commitment period; action plans; climate change mitigation
Žemės naudojimas; paskirties keitimas ir miškininkystė; Kioto protokolas; apskaitos taisyklės; įsipareigojimų laikotarpis; veiksmų planai; klimato kaitos švelninimas
 
Description Land use, land-use change and forestry (LULUCF) sector is one of the climate change mitigation measures. However this sector is strongly influenced by natural processes that stimulate greenhouse gases (GHG) emissions and removals that makes more difficult to manage and account for this sector. The accounting rules for LULUCF sector that was set during the first commitment period of the Kyoto Protocol were criticized by scientists, experts, nongovernmental organizations and Parties. A lot of gaps that led to lack of accounting transparency and inaccuracy were identified. For this reason some amendments concerning LULUCF sector accounting rules were adopted for the second commitment period of the Kyoto Protocol during the Conference of the Parties that was held in Durban in 2011. For the second commitment period of the Kyoto Protocol, the following amendments were adopted: mandatory accounting of forest management and harvested wood products (HWP), the method of accounting – reference level selected by the Party. During the consideration of LULUCF accounting rules European Commission (EC) proposed its own LULUCF accounting rules and submission of action plans. These rules must be implemented in all Member States (MS). However, the rules proposed by EC are more strict than those already adopted in Durban and includes more data and mandatory accounting. From this point it might become a burden for MS. Analysis of the current situation of LULUCF management and accounting in Lithuania has shown that the system is functioning well enough, and ensures the quality of sector management and accounting. However, after analyzing the adopted and proposed sector accounting rules, there is a doubt whether the same system is going to function efficiently enough after the implementation of new accounting rules. The qualitative study (expert interviews) and qualitative analysis of the data showed that for the successful implementation of existing     and proposed LULUC accounting rules, Lithuania may face some difficulties and might need additional tools and resources. Substantial difficulties – lack of data and methodology. In order to solve these problems Lithuania may require additional tools and resources: legal regulation, financial and human resources – experts; additional governmental institutions, educational institutions and institutes for necessary research.
Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamųjų ir absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi. Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią sektoriaus apskaitą. 2011 m. Durbane vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Šalių konferencijoje buvo priimti apskaitos taisyklių pakeitimai antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui. Europos Komisija (EK) taip pat pasiūlė savo apskaitos taisykles ir ŽNPKM veiksmų planus. Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta valstybėms narėms (VN). ŽNPKM sektoriaus valdymo ir apskaitos sistema Lietuvoje pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikrina kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių, ar sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų įgyvendinus siūlomus pakeitimus. Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų pusiau struktūrizuotą interviu) ir kokybinę duomenų turinio analizę, daromos išvados, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais – duomenų trūkumu ir neaiškios naujųjų taisyklių metodikos taikymu. Be to, gali prireikti papildomų priemonių bei išteklių: papildomo teisinio reglamentavimo, papildomų institucinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių – ekspertų, papildomų institucijų įtraukimo, ypatingai mokslo institucijų, kurių indėlio labai trūksta.
 
Publisher Mykolo Romerio Universitas
 
Contributor —
—
 
Date 2013-04-14
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/sustainable-development-strategy/article/view/329
 
Source Darnaus vystymosi strategija ir praktika; Vol 1, No 6 (2012): Sustainable development strategy and practise; 20-38
Sustainable Development Strategy and Practise; Vol 1, No 6 (2012): Sustainable development strategy and practise; 20-38
2029-901X
2029-1558
 
Language ltu
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/sustainable-development-strategy/article/view/329/326
 
Rights Copyright (c) 2014 Sustainable Development Strategy and Practise