Record Details

Evaluation of the Quality of Public Services in Lithuanian Municipalities

Intellectual Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Evaluation of the Quality of Public Services in Lithuanian Municipalities
Viešųjų paslaugų kokybės vertinimas Lietuvos savivaldybėse
 
Creator Kondrotaitė, Gita
 
Subject public services; quality; models; evaluation (assessment); consumers; needs (demands)
viešosios paslaugos; kokybė; modeliai; vertinimas; vartotojai; poreikiai
 
Description After Lithuania became a member of the EU, the competitiveness of public services was determined by the ability to ensure efforts of state institutions to provide quality public services and ensure quality of life for local residents. This article presents concept of public service quality and quality evaluation models. Research of public opinion regarding the quality of public services was carried out in Lithuanian municipalities. Research includes seven fields of municipal public services: 1) social services, 2) health care services, 3) education services provided by secondary schools of municipalities, 4) education services provided by adult education institutions and centres. Based on the research, a model of the quality development of public services in Lithuanian municipalities is formed. In the model the key elements that make the public policy effective are identified.
Lietuvai tapus ES nare, viešųjų paslaugų konkurencingumą lemia gebėjimas užtikrinti valstybės institucijų pastangas suteikti kokybiškas viešąsias paslaugas ir užtiktinti vietos savivaldos gyventojų gyvenimo kokybę. Lietuvos savivaldybės dabartiniu metu yra veikiamos ekonominio šalies nuosmukio, politinių permainų ir ypač viešojo administravimo reformos, taip pat pokyčių sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės rupybos srityse. Daugelis minėtų sąlygų keičiasi labai sparčiai ir iš esmės. Todėl savivaldos institucijų personalas, siekdamas prisitaikyti prie kintančios aplinkos, privalo keisti savo veiklą nuolatos ir sistemingai. Savivaldybių strateginiai planai ir juose pateikti tikslai teikiant viešąsias paslaugas turi būti pagrindas formuojant strateginius reikalavimus personalui. Svarbiausias viešųjų paslaugų kokybės vertinimo pagrindas turėtų būti paslaugų vartotojų nuomonės tyrimo rezultatai. Siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos savivaldybės įgyvendina socialines, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas taip, kaip deklaruoja savivaldos strateginiuose veiklos planuose, nuspręsta apklausti skirtingų savivaldybių gyventojus ir sužinoti jų nuomonę apie savivaldybių organizuojamas bei teikiamas paslaugas. Tam buvo iškeltas tyrimo tikslas – atlikti viešosios nuomonės tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savivaldybės organizuojamas ir teikiamas viešąsias paslaugas. Straipsnio tikslas – pateikti viešųjų paslaugų kokybės sampratą, atlikti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų teikiamų paslaugų kokybės vertinimą Lietuvos savivaldybėse. Uždaviniai: 1. pateikti viešųjų paslaugų kokybės sampratą; 2. išanalizuoti paslaugų kokybės modelius; 3. atlikti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų teikiamų paslaugų kokybės vertinimą Lietuvos savivaldybėse. Tyrimo objektas – švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų teikiamų paslaugų kokybė Lietuvos savivaldybėse. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, abstrakcijos, modeliavimo, lyginimo ir viešosios nuomonės tyrimo analizė. Viešosios apklausos tyrimas atliktas 2009 m. gegužės–gruodžio mėn. Tyrime dalyvavo šešios Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. Tyrimas aprėpia septynias savivadybių viešųjų paslaugų sritis: 1) socialines paslaugas, 2) sveikatos priežiūros paslaugas, 3) savivaldybėje teikiamas švietimo paslaugas vidurinėse mokyklose, 4) savivaldybėje teikiamas švietimo paslaugas suaugusiųjų mokymo įstaigose bei centruose Tyrimui reikalingų duomenų patikrinimui ir surinkimui buvo naudojama anoniminė anketa. Savivaldybėse respondentai pasirinkti atsitiktine tvarka. Iš viso išdalinta 1800 anketų, grąžintos 1542 užpildytos anketos. Tyrimo anketos sudarytos iš aštuonių dalių: 1. Respondentų demografiniai duomenys. 2. Klausimai dėl socialinių paslaugų kokybės kriterijų vertinimo 3. Klausimai dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo savivaldybėje. 4. Klausimai dėl sveikatos stiprinimo paslaugų kokybės vietos savivaldos įstaigose. 5. Klausimai dėl savivaldybėse teikiamų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybės vertinimo. 6. Klausimai dėl švietimo paslaugų teikamų kokybės vertinimo gimnazijose. 7. Klausimai dėl švietimo paslaugų kokybės vertinimo vidurinėse mokyklose. 8. Klausimai dėl švietimo paslaugų kokybės vertinimo suaugusiųjų mokymo įstaigose bei centruose. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų pagal užsiėmimą ir gyvenamąją vietą socialinių paslaugų kokybę daugiausiai įvertino vidutiniškai. Geriausiai savivaldybės teikiamas socialines paslaugas įvertino Kretingos ir Skuodo rajonų respondentai. Kvalifikuotų mokytojų skaičių respondentai gerai ir vidutiniškai įvertino Klaipėdos miesto, Alytaus miesto, Kretingos rajono ir Skuodo savivaldybėse, tuo tarpu Akmenės ir Joniškio rajono savivaldybėse kvalifikuotų mokytojų skaičių įvertino blogiau. Suaugusiųjų mokymo centrų paslaugų kokybę respondentai pagal užsiėmimą ir gyvenamąją vietą įvertino panašiai kaip ir kvalifikuotų mokytojų skaičių. Galime daryti išvadą, kad probleminėse teritorijose, tokiose kaip Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybėse, švietimo paslaugų kokybė yra vertinama blogiau, todėl šių rajonų savivaldybių administracijos turėtų peržiūrėti įmonių, kurios teikia viešąsias paslaugas, sąrašą ir skelbti naujus konkursus, kad paslaugos būtų suteiktos kokybiškai ir paslaugų vartotojas būtų patenkintas savivaldybės teikiamomis paslaugomis ir gyvenimo kokybe. Tyrimo metu nustatyta, kad viešųjų paslaugų kontekste ir laikantis kokybės užtikrinimo vartotojui požiūrio, svarbiausias yra vartotojo pasitenkinimas gauta paslauga. Tačiau Lietuvoje dar netaikomas „į klientą orientuotas“ viešųjų paslaugų vadybos modelis. Viešųjų paslaugų kokybės vadyboje gali būti iš dalies taikomas išplėstinis kokybės funkcijos modelis, klaidų analizės modelis, taip pat servqual modelio modifikacijos. Viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo procesą būtina skirstyti į dvi dalis – kokybės vertinimą, kuris apimtų darbo procesus ir jų rezultatus, bei grįžtamąjį ryšį toliau vykdant švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės rupybos reformas.
 
Publisher Mykolas Romeris University
 
Contributor —
—
 
Date 2013-01-22
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/140
 
Source Intellectual Economics; Vol 6, No 3 (2012): Intellectual economics; 393–411
Intelektinė ekonomika; Vol 6, No 3 (2012): Intellectual economics; 393–411
1822-8038
1822-8011
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/140/133
 
Rights Copyright (c) 2014 Intellectual Economics