Record Details

Sustainability of the Public Finance System Via Optimization of Strategic Management

Intellectual Economics

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Sustainability of the Public Finance System Via Optimization of Strategic Management
Viešųjų finansų sistemos tvarumas per strateginio valdymo optimizavimą
 
Creator Bikas, Egidijus
Belinskaja, Larisa
Dubinskas, Petras
Laužikas, Mindaugas
Miliūtė, Aistė
 
Subject sustainability; public finances; pensions systems
tvarumas; viešieji finansai; pensijų sistemos
 
Description Driven by sustainability and knowledge-based principles, the public policy at all levels requires innovative ways of strategic management, which in many countries, particularly those that are trying to catch up to better-developed economies, is still chaotic and unstable. Having the theoretical background of innovative development of public finances and the concept of sustainability in finances revealed in the first chapters of the present publication, it continues with the overview of the pension system in Lithuania. Finally, the theoretical aspects of the pension reform in Lithuania, through proposed precise quantitative methods of valuating reform, are supported. The aim of the present article is to propose the model of optimizing the strategic management of the public finance system via calculating the contributions from the income that changes wages and salaries, modifications in strategies for the investment of accumulated funds in pension funds as well as the increase in the level of pension contributions.
Skatinant tvarumą ir žiniomis grindžiamus principus, visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas turi būti optimizuojamas pagal susiklosčiusią situaciją atitinkamoje šalyje. Šio straipsnio tikslas yra pasiūlyti modelį, kaip optimizuoti viešųjų finansų sistemos strateginį valdymą, apskaičiuojant įmokas nuo pajamų, atsižvelgus į darbo užmokestį, investicijų į pensijų fondus pokyčius, pensijų įmokų lygį. Kaip nurodyta Europos Bendrijos parengtoje tvarumo ataskaitoje (2009), viešųjų finansų tvarumo sąvoka yra susijusi su vyriausybės gebėjimu prisiimti valstybės skolos finansinę naštą šiuo metu ir ateityje. Taigi, tvarus viešųjų finansų strateginis valdymas turi gebėti aptarnauti valstybės skolos išlaidas per būsimas pajamas. Besivystančiose šalyse viešųjų finansų tvarumo principų taikymas yra apsunkinamas augančia valstybės skola, „protų nutekėjimo“ problema, augančiu nedarbu bei nesugebėjimu pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Tai primena užburtą ratą, kur vienintelis būdas išspręsti problemą yra tęstinis ir tvarus visų lygių viešosios politikos strateginis valdymas, sutelkiant dėmesį į ilgalaikius tikslus. Lietuvos atveju viešųjų finansų tvarumas yra apsunkinamas demografinės situacijos – ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja gimstamumas bei didėja emigracijos srautai. Pagal tokį scenarijų prognozuojama, jog 2060 m. išlaikomo amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių koeficientas išaugs nuo 23 % (2008 m.) iki 66 % (2060 m.). Lietuvos pensijų politika atsidūrė ypač sudėtingoje situacijoje – Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų deficitas, neigiamas gyventojų prieaugis, didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, sudaro veiksnių visumą, silpninančią valstybinę socialinio draudimo sistemą. Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginis valdymas yra sudėtingas, apimantis pensijų išmokų, pensijų kaupimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo bei Valstybės biudžeto išteklių valdymą. Susiklosčius dabartinei situacijai, Lietuvos socialinio draudimo ir pensijų sistemos strateginio valdymo prioritetiniai tikslai turėtų būti ilgalaikis finansų tvarumas, adekvačios socialinės išmokos bei skaidrus jų administravimas. Dabartinė Lietuvos pensijų sistema remiasi tradiciniu perskirstymu ir solidarumo tarp kartų principais: lėšos perskirstomos iš tų, kurie uždirba daugiau, tiems, kurių pajamos yra mažesnės. Pensijos dydis priklauso nuo valstybės finansinių galimybių ir politinių sprendimų. Taigi, trūksta aiškių kriterijų ir metodikos, nustatant bazinį pensijos dydį. Todėl rekomenduojama transformuoti šią sistemą, kad senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir mokėjimo laikotarpio. Apdraustajam turi būti suteikta galimybė nuolat stebėti sukauptų įmokų dydį ir senatvės pensijos sumą atitinkamiems metams, atsižvelgiant į kainų pokyčius, infliacijos dydį ir kitus indeksus. Taip turėtų būti skatinamos įmokos į pensijų draudimo sistemą, kadangi per visą gyvenimą sumokėtos įmokos bus pagrįstai proporcingos laukiamai naudai. Sistemos strateginis valdymas turi būti paremtas aiškumu ir skaidrumu. Finansiniu požiūriu pensijų sistema turi lanksčiai reaguoti į ekonomines ir demografines problemas be politinių jėgų įsikišimo. Sistema turėtų būti suprojektuota, siekiant išvengti bet kokių darbo rinkos iškraipymų. Naujasis pensijų sistemos modelis turėtų sukurti glaudesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų, užtikrinant atitinkamą senatvės pensijos dydį, bei tuo pat metu išlaikant visos sistemos finansinį tvarumą, atitinkantį visuomenės poreikius. Pateiktos rekomendacijos turėtų būti kruopščiai ištirtos ir patikrintos. Rekomendacijų tinkamumo tikrinimas, taikant tokius metodus, kaip lyginamoji analizė, naudojant linijinį ir stochastinį programavimą, įvairių scenarijų imitacija, taikant Monte Karlo metodą, Grangerio priežastingumo testus, regresijos analizę bei Jenseno alfa, yra tik tolesnių tyrimų pradinis etapas.
 
Publisher Mykolas Romeris University
 
Contributor —
—
 
Date 2013-01-22
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/126
 
Source Intellectual Economics; Vol 6, No 4 (2012): Intellectual economics; 463–480
Intelektinė ekonomika; Vol 6, No 4 (2012): Intellectual economics; 463–480
1822-8038
1822-8011
 
Language eng
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/intellectual-economics/article/view/126/119
 
Rights Copyright (c) 2014 Intellectual Economics