Emergency Communication: Theoretic Aspects and Practice in Lithuania
Public Policy and Administration
View Archive InfoField | Value | |
Title |
Emergency Communication: Theoretic Aspects and Practice in Lithuania
Ekstremalių situacijų komunikacija: teoriniai aspektai ir praktika Lietuvoje |
|
Creator |
Pitrėnaitė, Birutė
|
|
Subject |
emergency communication; communication triangle; risk perception; warning; emergency situation
ekstremalių situacijų komunikacija; komunikacijos trikampis; rizikos suvokimas; perspėjimas; ekstremali situacija |
|
Description |
Although communication plays a very important role in every organizational process, it is focal in emergency management. The lack of information, its inaccuracy or ill-timing may cause the spread of gossip, confusion or even panic. In such situations human lives and health can depend on the quality of emergency communication. The article aims to analyse the main theoretical aspects of emergency communication during the life cycle of emergency and evaluate how those work in practice in Lithuania. For this purpose the author has analyzed the scholarly works on emergency communication. Practice in Lithuania was investigated by a survey with a questionnaire for the public. The main questions needed to be explored were: how individuals perceive different kinds of risk; whether people are interested in information on emergency management; whether they participate in emergency prevention activities; what kind of activities would be the most effective to improve in the field of prevention and emergency management; in what institutions individuals trust and what sources of preventive and operational emergency information are the most reliable, competent and clear; how the public values the educational performance of emergency management system in Lithuania. The paper consists of four sections according to the main problems of emergency communication. In the first chapter features of emergency communication strategies are assessed. The second chapter is designed to present the importance of risk perception on the individual level. The third part examines the peculiarities of communication between the authorities, the public and the media when emergency warning and alarm is needed to be announced. The last section explains the problems of the flow of information and exchange between communication actors during emergencies. In all chapters theoretic considerations are presented along with the results of research in Lithuania. The findings make it possible to evaluate the emergency sub-culture in Lithuania on the individual level and to recommend the ways to improve emergency communication.
Komunikacija bet kurioje organizacinėje veikloje yra labai reikšmingas procesas, o valdant ekstremalias situacijas jos vaidmuo yra ypač svarbus. Informacijos trūkumas, jos netikslumas ar netinkamas pateikimas, perdavimas bei priėmimas gali tapti paskalų, sumaišties ir netgi panikos priežastimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalioje situacijoje žmonių sveikata ir gyvybė priklauso nuo komunikacijos patikimumo ir jos tinkamumo. Straipsnio tikslas – išanalizuoti pagrindinius ekstremalių situacijų komunikacijos teorinius aspektus tokių situacijų gyvavimo ciklo metu ir ištirti, kaip šie aspektai pasireiškia Lietuvoje. Siekdama šio tikslo, autorė analizavo M. Lombardi, R. Nordlundo, B. Flodino ir kitų ekstremalių situacijų komunikacijos srityse dirbančių mokslininkų ir specialistų darbus. Praktiniams aspektams Lietuvoje tirti taikytas gyventojų anketinės apklausos metodas. Pagrindiniai šio tyrimo probleminiai klausimai: kaip respondentai suvokia įvairių tipų riziką; ar gyventojai yra suinteresuoti gauti su ekstremalių situacijų valdymu susijusią informaciją; ar praktiškai jie dalyvauja prevencinėje veikloje; kokie būdai ir priemonės būtų veiksmingiausios informuojant gyventojus apie ekstremalių situacijų valdymą; kokiais informacijos šaltiniais jie labiausiai pasitiki ir kaip vertina skirtingų institucijų teikiamos informacijos patikimumą, aiškumą ir kompetentingumą; kaip gyventojai vertina Lietuvoje vykdomą ekstremalių situacijų valdymo edukacinę veiklą. Atsižvelgiant į ekstremalių situacijų komunikacijos pagrindinių problemų pobūdį straipsnį sudaro keturi skyriai. Pirmajame analizuojamos ekstremalių situacijų komunikacijos strategijos. Antrasis skyrius skirtas išryškinti kaip individai suvokia rizikų svarbą. Toliau analizuojami atsakingų institucijų, visuomenės informavimo priemonių ir gyventojų komunikacijos ypatumai, kai prieš susidarant ekstremaliai situacijai reikia skelbti perspėjimą ar aliarmą. Paskutiniame skyriuje tiriamos informacijos apyvartos tarp komunikacijos dalyvių problemos ekstremalių situacijų metu. Darbe teorinės nuostatos pateikiamos kartu su Lietuvos praktikos tyrimo rezultatais. Tai padeda įvertinti Lietuvos gyventojų ekstremalių situacijų valdymo srities subkultūrą ir numatyti ekstremalių situacijų komunikacijos tobulinimo kryptis. |
|
Publisher |
Mykolas Romeris University
|
|
Contributor |
—
— |
|
Date |
2014-04-09
|
|
Type |
info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion — — |
|
Format |
application/pdf
|
|
Identifier |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/1976
|
|
Source |
Public Policy and Administration; Vol 1, No 26 (2008): Public Policy and Administration; 63-70
Viešoji politika ir administravimas; Vol 1, No 26 (2008): Public Policy and Administration; 63-70 2029-2872 1648-2603 |
|
Language |
ltu
|
|
Relation |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/1976/1786
|
|
Rights |
Copyright (c) 2014 Public Policy and Administration
|
|