Record Details

POLITICIANS‘ ATTITUDES TOWARD WOMEN VIOLENCE AGAINST MEN

Social Work

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title POLITICIANS‘ ATTITUDES TOWARD WOMEN VIOLENCE AGAINST MEN
POLITIKŲ POŽIŪRIS Į MOTERŲ SMURTĄ PRIEŠ VYRUS
 
Creator Bardauskienė, Raminta
Pivorienė, Jolanta
 
Subject Violence, forms of violence, attitude toward men who suffered women violence.
Smurtas artimoje aplinkoje, moterų smurto prieš vyrus formos, požiūris į vyrus, patyrusius moterų smurtą.
 
Description Violence is one of the most complex psychosocial problems, especially if it is experienced from close person like spouse. This problem is not related to social status or other sociodemographic characteristics like ethnicity, religion, etc., it could occur in any place and under any circumstances. Domestic violence becomes one of the most relevant problems in a society, however, scientific research more often focuses on women who suffer from spouses violence and there is a lack of research about men who suffer from women violence. This article aims to fill this gap and to analyse some aspects of women violence against men.The goal of the article is to find out what are attitudes of Parliament members toward women violence against men. The quantitative research was conducted in order to answer three research questions: what actions of women can be understood as violence, what support men search after the violence, what is attitude to men who suffered women violence. Literature review revealed that violence against women and children are analysed more often, usually men are described as aggressive, dominant offenders. However, researchers in masculinity field state that men also could experience violence but they tend to hide the fact because they are ashamed, afraid of disapprobation of society, they don’t know where to apply for support. Research data showed that respondents count violence such actions of women as offensive remarks and jokes, shouting and scolding, pushing, damaging things, forcing for sexual intercourse, threatening to refuse to see their children, threatening to divorce. These are forms of psychological, physical and sexual violence. However, respondents don’t recognize such economic and psychological violence as prohibition to work or study, constantly expressed unfounded jealousy, ignorance and not speaking, obstruction to communicate with friends and reproaches. Most respondents stated that they would not apply for a support after experiencing violence from women, because they don’t see violent action of women as serious problem, they don’t think that it is violence. Respondents’ attitude toward men who suffered violence from women is controversial. On the one hand, they said that violence experienced men should search for a support, but they personally in case of women's violence, are not going to ask for a help. Respondents are not minded to feel sorry for men who suffered violence from women, but they are not prone to stigmatize or blame such men as well. Research participants think that any men, not only weak ones, can suffer violence from women. Very small proportion of respondents said that their attitude toward mistreated men is negative.
Straipsnio tikslas – ištirti, koks Seimo narių požiūris į moterų smurtą prieš vyrus Lietuvoje. Kiekybinio tyrimo metu buvo apklausti Seimo nariai, siekiant išsiaiškinti, kokie, jų požiūriu, moterų veiksmai laikytini smurtu prieš vyrus, kokios pagalbos ieško, kokią pagalbą galėtų gauti moterų smurtą patyrę vyrai,  koks politikų požiūris į vyrus, kurie patyrė moterų smurtą. Mokslinių šaltinių analizė atkleidė, kad dažniausiai visuomenėje aktualizuojama moterų ir vaikų, kaip smurto aukų, problematika, o vyrai vaizduojami kaip agresyvūs, dominuojantys smurtautojai. Vyriškumo studijas nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad vyrai taip pat gali patirti moterų smurtą, tačiau jie apie jį linkę nepranešti ne tik dėl to, jog jiems gėda, bijo visuomenės pasmerkimo, bet ir dėl to, kad jie nežino, kur kreiptis pagalbos. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentai smurtu laiko tokius moterų veiksmus, kaip įžeidžiančios replikos ir juokai, šaukimas ir barimas, stumdymas, daiktų gadinimas, vertimas lytiškai santykiauti, grasinimas neleisti matytis su vaikais, grasinimas skyrybomis. Tai psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto apibūdinimas. Tačiau respondentai nepripažįsta tokių ekonominio ir psichologinio smurto veiksmų, kaip draudimas dirbti ar mokytis, nuolat reiškiamas nepagrįstas pavydas, ignoravimas ir nekalbėjimas, trukdymas bendrauti su draugais bei priekaištavimas. Dauguma respondentų nesikreipė arba nesikreiptų pagalbos dėl smurto, kadangi jie to nesureikšmina. Tai susiję su respondentų smurto samprata, kadangi veiksmus, kuriuos prieš juos panaudoja partnerės ar sutuoktinės dauguma respondentų nelaiko smurtu. Respondentų požiūris į vyrus, patyrusius moterų smurtą prieštaringas. Iš vienos pusės respondentai mano, kad vyras neturi tylėti ir turėtų kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto, tačiau patys patiriamo smurto nesureikšmina, todėl pagalbos nesikreipia (ar nesikreiptų). Respondentai nėra linkę gailėti tų vyrų, prieš kuriuos moterys smurtauja, tačiau jie nėra linkę tokių vyrų niekinti ar kaltinti. Respondentai pripažįsta, jog bet kuris vyras, ne tik silpnas, gali patirti moterų smurtą. Tik maža dalis respondentų į vyrus, patyrusius moterų smurtą,vis tik žiūri neigiamai.
 
Publisher Mykolo Romerio Universitetas
 
Contributor —
—
 
Date 2016-06-01
 
Type info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion
—
—
 
Format application/pdf
 
Identifier https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/4354
10.13165/SD-16-14-1-03
 
Source Social Work; Vol 14, No 1 (2016): Social Work; 40-52
Socialinis darbas; Vol 14, No 1 (2016): Social Work; 40-52
2029-2775
1648-4789
 
Language ltu
 
Relation https://www3.mruni.eu/ojs/social-work/article/view/4354/4095
 
Rights Copyright (c) 2016 Social Work