Different levels of performance evaluation - individual versus organizational
Public Policy and Administration
View Archive InfoField | Value | |
Title |
Different levels of performance evaluation - individual versus organizational
Skirtingi organizacijos veiklos vertinimo lygiai – individualus ir organizacinis |
|
Creator |
Sudnickas, Tadas
|
|
Subject |
Performance measurement, performance indicators, effectiveness, individual performance, organizational performance, public sector.
— veiklos matavimas, veiklos indikatoriai, efektyvumas, individo veikla, organizacijos veikla, viešasis sektorius. — |
|
Description |
One of the biggest challenges for performance measurement is integration of different aspects of organizational performance, which are very different by their nature, are measured by completely different, not comparable indicators. Organizational and individual-level performance indicators, although naturally and organically linked, but, nevertheless, are measured in different dimensions, could serve as an example. Performance measurement, in one or another form, is spread across various management disciplines: Strategic management, Quality management, Process improvement, and Performance appraisal as a part of Human resources management. Organizational level indicators prevail in Strategic management systems, both organizational level and individual level performance indicators can be found in Quality management and Process inprovement systems, and individual level performance indicators are dominant in Human resource management. The link between the indicators of these two levels is of particular importance, if they are not properly connected, employees’ motyvation and compensation for work becomes quite formal and does not match overall goals of organization. The difference of the performance measurement in the public and private sectors is determined not only by the different nature of these sectors, but also by different historical traditions. Because of the complexity of the public sector organizations’ mission, private sector organizations’ performance evaluation can be regarded as an isolated case of performance evaluation in public sector organizations. Performance indicators should be clearly distinguished from the factors determining the level of performance, which are no less important, however, are often confused with each other. The first are used to monitor performance, the latter – to improve it. Individual level performance indicators could be more usefull in searching the factors determining performance.
Vienas didžiausių iššūkių veiklos matavimui yra tai, kad daugelis organizacijos veiklos aspektų yra labai skirtingi savo prigimtimi, matuojami visiškai skirtingomis, tarpusavyje nesulyginamomis dimensijomis. Ryškus pavyzdys galėtų būti organizacijos lygmens ir individo lygmens efektyvumo rodikliai, kurie nors natūraliai ir organiškai susiję, tačiau, vis dėl to, matuojami skirtingomis dimensijomis. Vienu ar kitu pavidalu veikla ir jos matavimas (Performance Measurement) yra pasklidęs per įvairias vadybos disciplinas: strateginį valdymą, kokybės vadybą, procesų tobulinimą, o taip pat žmoniškųjų išteklių vadybai priskiriamą darbuotojų veiklos vertinimą (Performance appraisal). Strateginio valdymo sistemose dominuoja organizacijos lygmens rodikliai, kokybės vadyboje ir procesų tobulinime galima sutikti kaip organizacijos lygmens, taip ir individo lygmens veiklos rodiklių, tuomet kai žmogiškųjų išteklių vadyboje dominuoja individo lygmens veiklos rodikliai. Šių dviejų lygių rodiklių sąsajos yra ypač svarbios, jei tarp jų nenustatytas tinkamas ryšis, atsilyginimas už darbą ir darbuotojų motyvavimas tampa formaliu. Veiklos matavimo skirtumai viešąjame ir privačiajame sektoriuose, sąlygojami ne tik skirtingos šių sektorių prigimties, bet skirtingų nusistovėjusių tradicijų. Efektyvumo vertinimas privataus sektoriaus organizacijose galėtų būti nagrinėjamas kaip dalinis viešojo sektoriaus organizacijų efektyvumo vertinimo atvejas, dėl pastarųjų misijos sudėtingumo. Reikėtų skirti efektyvumo lygį nusakančius rodiklius nuo šį lygį apsprendžiančių faktorių, kurie organizacijai turėtų būti ne mažiau svarbūs, tačiau tarpusavyje būna neretai painiojami. Individo lygmens efektyvumo rodiklių tyrimas galėtų labai pasitarnauti nagrinėjant efektyvumą lemiančius faktorius. |
|
Publisher |
Mykolas Romeris University
|
|
Contributor |
—
— |
|
Date |
2016-07-12
|
|
Type |
info:eu-repo/semantics/article
info:eu-repo/semantics/publishedVersion — — |
|
Format |
application/pdf
|
|
Identifier |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/4260
10.13165/VPA-16-15-2-01 |
|
Source |
Public Policy and Administration; Vol 15, No 2 (2016): Public Policy and Administration; 195–205
Viešoji politika ir administravimas; Vol 15, No 2 (2016): Public Policy and Administration; 195–205 2029-2872 1648-2603 |
|
Language |
eng
|
|
Relation |
https://www3.mruni.eu/ojs/public-policy-and-administration/article/view/4260/4098
|
|
Rights |
Copyright (c) 2016 Public Policy and Administration
|
|