Record Details

Public Attitudes towards Social Policy: the Role of State, Individual and Family in Social Provision and Welfare in Lithuania

Social Sciences

View Archive Info
 
 
Field Value
 
Title Public Attitudes towards Social Policy: the Role of State, Individual and Family in Social Provision and Welfare in Lithuania
Visuomenės požiūriai į socialinę politiką: valstybės, individo ir šeimos vaidmuo kuriant socialinę gerovę Lietuvoje
 
Creator Butkeviciene, Egle; Kaunas University of Technology
 
Subject social policy; welfare; social provision; state; individual; family; community
socialinė politika; visuomenės gerovė; socialinis aprūpinimas; valstybė; individas; šeima; bendruomenė
 
Description This article discusses increasingly heterogeneous nature of social policy in contemporary societies, focusing on the analysis of public attitudes towards the role of state, individual and family in the social provision. Existing literature does not present one answer what institutions should have a central role in creating social welfare as liberal and Marxist theories have different answers about the role of the state in social provision. Lithuania was selected as a case for analysis because it is interesting as a post-soviet country. In this context, the question is whether people still have big expectations for the state’s role in social provision (as in soviet times) or are prepared to take responsibility themselves. The paper is based on the results of two interrelated projects: the research project ‘International Social Survey Programme: Monitoring of Lithuanian social problems (ISSP-LT)’[1] and the research project ‘Monitoring of social problems: implementation of International Social Survey Program (ISSP)’[2]. The paper presents empirical results of two representative public opinion surveys. The results of empirical studies reveal that people still have big expectations for the role of the state in social provision and welfare. The state should be mainly responsible for the provision in situations of old age, unemployment, illness, and durable physical or mental handicap. [1] The paper is partly based upon results of research project ‘International Social Survey Programme: Monitoring of Lithuanian social problems (ISSP-LT)’, funded by a grant from the Research Council of Lithuania (No. SIN-7/2012). The project is being implemented in the period of 2012-2013. The goal of this project is to continue the long-term monitoring of social problems by implementing the International Social Survey Programme (ISSP) in Lithuania. The project analyses the attitudes and experiences of Lithuanian population in the following thematic areas: ‘Social Policy’, ‘Family, Work and Gender Roles’, ‘National Identity’ and ‘Virtual Social Networks’. [2] The paper is partly based upon empirical results of research project ‘Monitoring of social problems: implementation of International Social Survey Program (ISSP)’, funded by a grant from the Research Council of Lithuania (No. SIN-15/2010). The project has been implemented in the period of 2010-2011. The goal of the project was to establish a system for monitoring social problems in Lithuania and to implement international comparative analysis of social problems using the methodology of the International Social Survey Programme.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2769
Straipsnyje analizuojama itin heterogeniška socialinės politikos prigimtis šiuolaikinėse visuomenėse, dėmesį koncentruojant į visuomenės požiūrius apie tai, kas turėtų pasirūpinti žmogumi tokiose gyvenimo situacijose kaip ilgalaikė liga, negalia, nedarbas – valstybė, pats žmogus, šeima ar bendruomenė. Mokslinė literatūra nepateikia vienareikšmio atsakymo apie valstybės vaidmenį socialinio aprūpinimo kontekste. Socialdemokratinė perspektyva interpretuoja stiprią gerovės valstybę kaip pozityvų dalyką, padedantį užtikrinti socialinę lygybę per perskirstymą. Ir atvirkščiai, – kiti autoriai (Friedrich von Hayek, 1959; Charles Murray, 1982) stiprią gerovės valstybę kritikuoja dėl jos neefektyvumo, despotizmo ir ypatingai dėl nesuderinamumo su žmogaus laisvės idėja. Socialinės politikos tema plačiai nagrinėta ne tik užsienio, bet ir Lietuvos autorių darbuose: Aidukaitė (2003, 2006a, 2006b, 2009, 2011) analizuoja Lietuvos gerovės sistemą, reformas ir socialinės apsaugos institucijų formavimąsi lyginamojoje perpektyvoje, Guogis (2000, 2002, 2004, 2005a, 2005b, 2006a, 2006b, 2008, 2010) fokusuojasi į Lietuvos socialinės politikos modelių, socialinių paslaugų, socialinės atsakomybės ir socialinės apsaugos nagrinėjimą,  Jančaitytė (2005), Jasilionienė (2005a, 2005b), Jonkarytė (2003), Maslauskaitė (2003), Mikulionienė (2003), Mitrikas (2003), Stankūnienė (2001, 2003, 2005) tiria šeimos politiką Lietuvoje, Lazutka (2008, 2009), Žalimienė (2009, 2011) koncentruojasi ties socialinio aprūpinimo Lietuvoje klausimais. Tačiau vis dar nėra pakankamai ištyrinėti Lietuvos visuomenės požiūriai dėl to, kas turėtų būti atsakingas kuriant socialinę gerovę. Todėl pagrindinė mokslinė problema, nagrinėjama šiame straipsnyje, yra klausimas: kas turėtų pasirūpinti žmogumi sunkiose gyvenimo situacijoje, koks turėtų būti valstybės, individo, jo/jos šeimos vaidmuo? Lietuva kaip posocialistinė šalis, vis dar turinti atitinkamą mentalitetą, yra labai įdomus tyrimo atvejis, nes iš esmės atsakymo reikalauja klausimai: ar Lietuvoje žmonės pritaria liberaliajai, ar socialinei demokratinei ideologijai ? Šio straipsnio tikslas – analizuojant visuomenės požiūrius, atskleisti valstybės, individo ir šeimos vaidmenį kuriant socialinę gerovę Lietuvoje. Kaip teigia Gosta Esping-Andersen (1990), gerovės valstybė  negali būti suprantama tik teisių, kurias ji garantuoja, kontekste: atvirkščiai, reikia nagrinėti, kaip socialinio aprūpinimo srityje susipina valstybės, rinkos ir šeimos vaidmenys. Kaip teigia Erskine (2007), metodologiškai socialinę politiką šiuolaikinėse visuomenėse galima analizuoti šiais aspektais: (1) socialinių faktų perspektyva: socialiniai faktai svarbūs analizuojant socialinę politiką atskirose socialinėse sferose (pvz. užimtumas, sveikata) ir prognozuojant bei įgyvendinant socialinės politikos pokyčius; (2) socialinių problemų perspektyva: siekiama analizuoti skirtingas socialines problemas (pvz., nedarbas, neįgalumas) ir pasiūlyti tam tikrus mechanizmus šioms problemoms spręsti; (3) socialinių grupių perspektyva: siekiama koncentruoti dėmesį į tam tikras socialines grupes (pvz., bedarbiai, neįgalieji) ir pasiūlyti socialinės politikos mechanizmus, įgalinančius patenkinti atskirų socialinių grupių poreikius; ir (4) socialinių paslaugų perspektyva: siekiama tirti socialinių paslaugų organizavimą, administravimą ir valdymą (pvz. darbo biržos paslaugos, socialinio darbuotojo paslaugos). Čia labai svarbus tampa valstybės vaidmens klausimas. Kuo stipresnis valstybės vaidmuo teikiant socialines paslaugas, kuo labiau išvystyta gerovės valstybė, tuo mažiau erdvės lieka individualiai, šeimos ar bendruomenės iniciatyvai. Tokių iniciatyvų pavyzdžiai – korporatyvioji verslo įmonių socialinė atsakomybė, nevyriausybinių organizacijų veikla, savanorystė, šeimos narių tarpusavio pagalba. Straipsnis remiasi dviejų tarpusavyje susijusių projektų rezultatais: mokslinių tyrimų projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena” (ISSP-LT), finansuojamo Lietuvos mokslų tarybos pagal programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (sutarties Nr. SIN-07/2012) ir mokslinių tyrimų projekto „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (SPS), finansuojamo Lietuvos mokslų tarybos pagal programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (sutarties Nr. SIN-15/2010). Straipsnyje analizuojami dviejų apklausų, kurios atliktos 2010 m. gruodžio mėn. – 2011 m. sausio mėn. ir 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn., rezultatai. Apklausos atliktos pagal Tarptautinės socialinio tyrimo programos reikalavimus. Tarptautinės socialinio tyrimo programos išskirtinumas yra: (1) platus temų spektras (nuo socialinės nelygybės iki rekreacijos bei poilsio), (2) tarptautinis palyginamumas viso pasaulio mastu (nes programoje dalyvauja beveik 50 valstybių), (3) optimalus kartotinumas laike, nes apklausos vykdomos kasmet ir kas 7-10 metų jų temos kartojamos. Kartotiniai klausimų moduliai atveria laiko dimensiją analizuojant ISSP tyrimų duomenis. 2010 m. klausimyną sudarė 4 klausimų blokai: I – socialinė nelygybė, II – socialinė politika, III – aplinka, IV – sociodemografiniai klausimai. 2011 m. - 3 klausimų blokai: I – socialinė politika, II – sveikata, III – sociodemografiniai klausimai. Klausimyno bloką “Socialinė politika” sudarė trys dalys: nuostatos socialinės politikos atžvilgiu; Lietuvoje vykdomos socialinės politikos vertinimas;respondento savo socialinės padėties vertinimas. Šio klausimyno bloko pirmoji dalis „Nuostatos socialinės politikos atžvilgiu“ buvo skirta išsiaiškinti respondentų nuomonę apie valstybę kaip socialinės politikos pagrindinę formuotoją: kas turi pasirūpinti žmogumi konkrečiose gyvenimo situacijose, koks valstybės vaidmuo socialinės politikos srityje? Tyrimo imtis Lietuvoje reprezentuoja 2 647 592 18 metų ir vyresnius gyventojus, iš kurių 1 792 245 yra miesto  gyventojai  ir 855 347 - kaimo gyventojai. Tyrimo populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės, kalbos ar teisinio statuso šalyje. Į populiaciją nepatenka benamiai asmenys, asmenys išvykę iš Lietuvos ar hospitalizuoti ilgiau nei 6 mėn. ir atitinkamose institucijose (senelių namuose, internatuose, prieglaudose ir pan.) gyvenantys asmenys. Atrankos aprėptis: Valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomas Lietuvos Respublikos adresų registras. Atranka: daugiapakopė stratifikuota klasterizuota  atranka. Duomenų rinkimo metodas: tiesioginis interviu respondento namuose, naudojant standartizuotą klausimyną, kurį pildė profesionalus interviuotojas. Empiriniai tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje egzistuoja stiprūs valstybės socialinės paramos lūkesčiai. Vertindami, kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė rūpinantis žmogumi ligos, negalios atveju, netekus darbo, išėjus į pensiją, Lietuvos gyventojai akcentuoja valstybę. Situacijose, kurios tiesiogiai priklauso nuo individo pasirinkimo – t.y. gimus vaikui, skyrybų atveju – didesnė atsakomybė priskiriama pačiam individui.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2769
 
Publisher Kaunas University of Technology
 
Contributor —
—
 
Date 2012-11-15
 
Type —
—
 
Format application/pdf
 
Identifier http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/Social/article/view/2769
10.5755/j01.ss.77.3.2769
 
Source Social Sciences; Vol 77, No 3 (2012); 7-16
Socialiniai mokslai; Vol 77, No 3 (2012); 7-16
 
Language en
 
Rights Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights; Articles 4-37.
Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.